Projektai

Trečiaisiais projekto metais „Kūrybinėse partnerystėse“ dalyvauja daugiausia mokyklų

Viso 97 Lietuvos mokyklos 2013 – 2014 mokslo metais dalyvaus „Kūrybinių partnerysčių“ projekte. Trečiaisiais projekto įgyvendinimo metais „Kūrybinės partnerystės“ išsiplečia į tris kūrybiško mokymosi programas.

Šiais mokslo metais prie „Kūrybinių partnerysčių“ prisijungia 45 ligi šiol projekte nedalyvavusios mokyklos. 26 jų pakviestos po birželį pasibaigusios nacionalinės atrankos, dar 19 mokyklų pakviesta iš rezervinio atrankos sąrašo.

Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinė mokykla, Širvintų „Atžalyno“ progimnazija, Širvintų r. Gelvonų vidurinė mokykla, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija, Vilniaus „Juventos“ gimnazija, Vilniaus Centro vidurinė mokykla,

Vilniaus r. Marijampolio vidurinė mokykla šiais mokslo metais startuoja „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje 2013 -2014 m. m.

Trakų r. Lentvario M. Šimelionio gimnazija, Vilniaus "Pelėdos" pradinė mokykla, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla, Vilniaus Licėjus, Vilniaus r. Kalvelių "Aušros" gimnazija, Vilniaus r. Pagirių gimnazija,

Vilniaus S. Kovalevskajos vidurinė mokykla 2013 -2014 m. m. toliau gilinsis į kūrybišką mokymąsi „Pokyčių mokyklų“ programoje.

7 „Tyrinėjančių mokyklų“ ir 7 „Pokyčių mokyklų“ programose Vilniaus regione 2013 -2014 m. m. dalyvaujančias mokyklas kuruos Lietuvos edukologijos universitetas.

Pirmus metus projekte dalyvaujančios mokyklos, „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje tyrinės savo mokymosi aplinką, ieškos, kaip mokinius sudominti ir paskatinti mokytis, bendradarbiauti, imtis atsakomybės ir iniciatyvos. Integruotos, kūrybiškos pamokos drauge su kūrėjais vyks nedidelėse moksleivių grupėse ar klasėse.

Antrus ir trečius metus tęsiančios kūrybiško mokymosi projektus mokyklos šiemet dalyvauja dviejose programose – „Pokyčių mokyklų“, kuri vienija apie šimtą moksleivių bei mokytojų ir naujojoje – „Tyrinėjančių mokyklų kubu“ (TM³) programoje, apimančioje vieną klasę ar grupę moksleivių. Abiems šioms programoms būdinga tai, kad projekto metu mokyklos pritaiko „Kūrybinių partnerysčių“ sukurtą ir įdiegtą įsivertinimo metodiką – Kūrybinės mokyklos raidos modelį bei įsteigia mokytojų klubus.

„Mokytojų klubo idėja kilo iš poreikio paskatinti mokytojus aktyviau įsitraukti į „Kūrybinių partnerysčių“ projektą, padrąsinti juos taikyti kūrybiško mokymosi metodus kasdieniame savo darbe, dalintis gerąja patirtimi su kolegomis, padėti vieni kitiems įveikti iškylančius iššūkius ir diegti atvirumo bei refleksijos kultūrą mokykloje. Tikimės, kad tokie kūrybiškų mokytojų klubai išliks ir užtikrins kūrybiško mokymosi tvarumą“, – sakė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto Mokyklų grupės vadovė Živilė Kubilienė.

Pasak pašnekovės, naujojoje „Tyrinėjančių mokyklų kubu“ programoje šiais mokslo metais dalyvauja 15 mokyklų, o „Pokyčių mokyklų“ programoje projektinę veiklą tęsia 37 mokymosi įstaigos.

Visas 2013 – 2014 mokslo metais „Kūrybinėse partnerystėse“ dalyvaujančių mokyklų sąrašas skelbiamas projekto svetainėje internete www.kurybinespartnerystes.lt

„Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą sėkmingos to paties pavadinimo programos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. 2011–2014 metais programoje dalyvaus daugiau kaip 4000 mokinių iš 100 Lietuvos mokyklų. Projektas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiamas Europos socialinio fondo. Projektą „Kūrybinės partnerystės“ įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

Nuo rugsėjo vidurio Gelvonų vidurinėje mokykloje yra vykdoma pradinių klasių mokinių, ankstyvosios prevencijos programa ,,Obuolio draugai", kurioje dalyvauja mokytojos Violeta Grudzinskaitė ir Audronė Dabravolskienė.Kiekvieną savaitę mokytojos veda po vieną ,,Obuolio draugų" valandėlę, kurios metu mokiniai bando atpažinti savo jausmus, įveikti nesėkmes, patyčias, vienišumą.

2012 metais Lietuvoje pradėtas įgyvendinti pedagogų ir tėvų ilgai lauktas tarptautinės programos ,,Zipio draugai"-tęsinys.,,Obuolio draugų" programa tikslingai skirta vaiko emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų ugdymuisi.Programoje taikomos efektyvių metodų sistema, todėl vaikai patys išmoksta sėkmingai įveikti sunkumus, stresus.Ji ugdo vaiko asmeninę, socialinę, bei komunikavimo kompetencijas.

LXX LO im. A. Kaminskiego (Varšuva, Lenkija)
Szegedi Kereskedelmi, Közgazdasági és Vendéglátóipari Szakképző Iskola (Segedas, Vengrija)
Gregor Mendel Gymnasium (Ambergas, Vokietija)
Prva Srednja informaticka s pravom javnosti (Zagrebas, Kroatija)
Širvintų r. Gelvonų vidurinė mokykla (Lietuva)
KIVIOLI 1. KESKKOOL (Kivioli, Estija)

Šioje veikloje dalyvauja mokyklos iš šešių Europos valstybių, be mūsų, tai partneriai iš Lenkijos, Ispanijos, Estijos, Vokietijos, Vengrijos ir Kroatijos. Visos šios šalys turėjo savo kelią į laisvę ir nepriklausomybę, išgyveno skirtingas diktatūras, turi savo herojus, tų dienų atsiminimus ir vertinimus. Tad visa šia istorine medžiaga ir buvo nuspręsta pasidalinti, mokiniams bus suteikta galimybė pamatyti, kokiais būdais Europos šalys skynėsi sau kelius į nepriklausomybę.

Projekto metu įvyks septyni susitikimai, kurių šeši vyks partnerinėse mokyklose, o vienas susitikimas vyks mūsų mokykloje. Susitikimų metu mokiniai pristatys namų darbus tam tikra tema, susipažins su šalių kultūra, papročiais, turės progą pagyventi įvairiose šeimose, bendraus ir tobulins savo kalbinius įgūdžius.

Jūratė Balukevičienė, projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė

Po sėkmingos Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „Mūsų kelias į laisvę“ pirmųjų metų veiklos, Gelvonų vidurinės mokyklos komanda pradėjo antrąjį projekto etapą.

Rugsėjo mėnuo buvo be galo įtemptas ir užimtas projekte dalyvaujantiems mokytojams bei mokiniams. Juk per nepilnas tris savaites reikėjo vėl paruošti namų darbus, surinkti ir susisteminti medžiagą, sukurti video filmą bei pasiruošti kelionei į Lenkiją. Šį kartą mūsų tikslas buvo pristatyti partneriams partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje lyderius bei vadus. Istorijos mokytojos Daivos Taučiuvienės padedami, mokiniai nusprendė papasakoti apie tris žymiausius partizanų vadus, tai Joną Žemaitį – Vytautą, Juozą Lukšą – Daumantą ir Adolfą Ramanauską – Vanagą. Mokiniai domėjosi šių partizanų veikla, skaitė jų biografijas, rinko nuotraukas, ieškojo filmuotos medžiagos internete. Šių žymių žmonių svarbiausios gyvenimo bei kovos akimirkos, išverstos į anglų kalbą ir įgarsintos mokinių Petras Tonkevičiaus, Andriaus Daraškevičiaus, Viktorijos Švedaitės, Rūtos Daunoravičiūtės, Dovilės Ramaškevičiūtės, Gintarės Bartkevičiūtės bei Lauros Rutkauskaitės, sugulė į vienuoliktokės Indrės Jasaitytės 15 minučių filmą. Na, o kad būtų nenuobodu klausyti, mokinių pasakojimus paįvairino nuotraukos bei ištraukos iš dokumentinių filmų ir pabaigai parinkta partizanų daina.

Šis mokinių darbas ir buvo pristatytas mokyklų parterių susitikime Varšuvoje, į kurį vyko jau minėti mokiniai dešimtokas A.Daraškevičius, vienuoliktokė I.Jasaitytė, dvyliktokai P.Tonkevičius ir Vaida Žitkevičiūtė, juos kelionėje lydėjo mokytojos Jūratė Balukevičienė ir Birutė Juzėnienė. Septynios valandos autobusu neprailgo, besidairant į rudenėjančius Lietuvos ir Lenkijos laukus. Vėlų vakarą atvykusius mokinius pasitiko lenkų mokiniai ir jų šeimos nariai, globoję mūsiškius visos viešnagės metu. Mūsų laukė įdomi ir įvairi veikla.

Pirmoji diena prasidėjo šeimininkų, Varšuvos A. Kaminski gimnazijos mokinių, sveikinimo žodžiais. Susitikime dalyvavo mokiniai iš Estijos, Lietuvos, Ispanijos, Kroatijos, Vengrijos ir Vokietijos mokyklų. Darbas prasidėjo nuo namų darbų peržiūrų, kiekviena šalis pristatė savo laisvės kovotojų lyderius ir vadus. Visi filmai buvo įdomūs, informatyvūs, bet tuo pačiu ir skirtingi, gerai buvo įvertintas ir mūsų mokinių darbas. Po peržiūros salėje pasirodė svečias ir įdomus bei žinomas žmogus Andžejus Celinskis, vienas iš buvusio Lenkijos darbininkų lyderio ir prezidento Lecho Valensos draugų ir bendražygių. Svečias papasakojo apie pirmosios nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarumas“ sukūrimą, jos veiklą. Kalbėjo apie jaunimą ir patriotizmą, jų ateities lūkesčius, pastarųjų 20 metų istoriją, žmonijos progreso pagrindines prielaidas, demokratiją. Politikas paliko malonaus, šiltai bendraujančio su jaunimu ir žinančio jų problemas, žmogaus įspūdį. Po susitikimo, kol mokyklų koordinatoriai tarėsi dėl būsimų susitikimų, mokiniams buvo pristatyta šalis, trumpai nupasakota geografinė padėtis bei istorija. Pasibaigus šiai pamokai, mūsų mokiniai buvo kiek nustebę, nes pristatydami savo šalies istoriją, lenkų mokiniai apie sąsajas su Lietuva net nepaminėjo. Kilo klausimas kodėl? Kiek tarpusavyje padiskutavę šiuo klausimu bei pasvarstę, nusprendėme per daug nesigilinti, o pasinerti į šokio sūkurį. Mat lenkai užsimojo savo svečius išmokyti šokti savo liaudies šokį polonezą. Smagu buvo stebėti, kaip skirtingų tautybių mokiniai, pasiskirstę poromis, įdėmiai klausėsi šokių mokytojo ir stengėsi taisyklingai atlikti visus šokio žingsnelius, palaipsniui jungdami juos į junginius, kurie po geros valandos pavirto iškilmingu šokiu. Pasirodo, polonezas nėra labai sudėtingas šokis. Greitai prabėgo laikas mokykloje, po pietų, paskanavę lenkiškų tradicinių patiekalų, išvykome į apžvalginę ekskursiją po sostinę Varšuvą, kuri šiandien – modernus miestas, su plačiais bulvarais, dangoraižiais, reklamomis ir žavingu viduramžių senamiesčiu, apjuosta raudona gynybine siena. Varšuvos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, tačiau tikrojo senamiesčio Varšuva kaip neturi, nes visas jis buvo sugriautas per antrąjį pasaulinį karą, o po to tiksliai ir kruopščiai pagal surinktus duomenis atstatytas.

Antrąją viešnagės dieną mūsų laukė kelionė į Gdanską, vieną seniausių Lenkijos miestų su žavingu senamiesčiu. Prie Baltijos jūros įsikūręs uostamiestis garsėja kaip „Solidarumo“ gimtinė, čia esančioje laivų statykloje ir kilo šis žymusis judėjimas, nukreiptas prieš sovietų valdžią. Lankydamiesi šiame mieste, aplankėme senąją laivų statyklą, šalia kurios iškilę trys aukšti betoniniai kryžiai primena skaudžią praeitį. 1970 metų Kalėdų savaitę milicijos šarvuočiai sutraiškė čia prieš maisto produktų pabrangimą demonstravusius laivų statyklos darbininkus. Žuvo 300 gdanskiečių. Priešais laivų statyklą, kitoje aikštės pusėje esančiame požeminiame muziejuje „Laisvės keliai“ pamatėme ne tik XX a. parduotuvę su keliais nykiais maisto produktais, bet ir susipažinome su komunistų valdžios ir Gdansko laivų statytojų kova. Sakoma, kad Gdansko darbininkija tapo komunizmo Europoje duobkasiu. Vėliau sekė pažintis su šio miesto senamiesčiu, kuriame apstu dailių renesanso stiliaus namų ir kurio puošmena – didžiausia plytinė katedra Europoje. Miesto centrinėje aikštėje žavėjomės bene puošniausiu pastatu - Artūro namu ir miesto simboliu laikomu Neptūno fontanu. Senajame uoste žavėjomės senoviniu uosto keltuvu, vadinamu Žuraviu. Ši unikali struktūra, laikoma seniausia Europoje, yra ir dar vienas miesto simbolis. Ne veltui Gdanskas yra mėgstamas ir turistų, ir poilsiautojų.

Trečiąją dieną mūsų kelias vedė į Sopotą, garsiausią pajūrio kurortą, garsėjantį vasaros estrada. Šioje estradoje vyksta kasmetinis Sopoto dainų festivalis, savo masiškumu Europoje nusileidžiantis tik Eurovizijai. Čia mes aplankėme ilgiausią Baltijos jūroje medinį molą, kurio ilgis yra 515,5 metrų. Bevaikščiodami pagrindine Monte Cassino alėja, atkreipiame dėmesį į moderniosios architektūros „kreivąjį namą“. Praleidę keletą valandų šiame nuostabiame kurorte, grįžtame į Varšuvą.

Viešnagė baigėsi, vėl krauname lagaminus kelionei namo. Atsisveikiname su svetingais šeimininkais ir visus savo partnerius pakviečiame į Lietuvą. Kitas susitikimas lapkričio 14-18 dienomis bus mūsų mokykloje. Turbūt pirmą kartą Gelvonai pasitiks nemažą būrį mokytojų ir mokinių iš šešių Europos valstybių. Tad mūsų laukia didelis darbas ruošiant susitikimo programą, kuria mes stengsimės supažindinti savo svečius su žymiausiomis Lietuvos vietomis, susijusiomis su mūsų keliu į laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją.

Jau ne už kalnų ta diena, kai mokiniai su palengvėjimu užvers mokyklos duris – atėjo vasara, laukia ilgos, nuotykių ir įspūdžių kupinos atostogos. Gelvonų vidurinės mokyklos mokiniai taip pat gyvena šių atostogų laukimo nuotaikomis, na o keletas jų dar gyvena kupini neseniai vykusios kelionės, naujų pažinčių įspūdžių.

Jau buvo rašyta, kad mūsų mokyklos mokytojai ir mokiniai dalyvauja daugiašaliame mokyklų partnerysčių projekte „Mūsų kelias į laisvę“, kuriame bendrą veiklą vykdo mokyklos iš Lenkijos, Estijos, Ispanijos, Bulgarijos, Vokietijos ir Kroatijos. Mokslo metų eigoje mokyklos komanda lankėsi Vilassar de Mar (Ispanija) ir Ambergo (Vokietija) miestuose. Gegužės viduryje visus partnerius į trečiąjį susitikimą pakvietė Zagrebo 1-oji Informatikos vidurinė mokykla. Tai privati, tiksliųjų mokslų pakraipos mokykla, kurioje mokosi apie 90 mokinių, daugiausia vaikinai, merginų tėra tik trys.

Šį kartą gelvoniškiams atstovavo 10 klasės mokinės Gintarė Bartkevičiūtė, Indrė Jasaitytė, Rūta Daunoravičiūtė ir Viktorija Švedaitė, bei mokytojos Jūratė Balukevičienė (projekto koordinatorė) ir Daiva Taučiuvienė. Mokyklos komanda buvo paruošusi pristatymą apie sovietizaciją Lietuvoje, kolūkių kūrimą Gelvonuose ir apylinkėse bei mokinių organizacijas, kurios veikė mūsų mokykloje iki nepriklausomybės atkūrimo. Ruošdami medžiagą, mokiniai domėjosi surinktais dokumentais, nuotraukomis, albumais, esančiais mokyklos Gelvonų krašto bendruomenės muziejuje, daug apie tuo metu veikusias spaliukų, pionierių, komjaunuolių organizacijas, jų veiklą papasakojo dailės mokytoja Birutė Juzėnienė, tuo metu dirbusi su šiomis organizacijomis. Taip pat aplankėme Gelvonuose gyvenantį Joną Rutkauską, kurio tėvas buvo pirmasis, įsirašęs į kolūkio narius. Daug mokiniai sužinojo apie kolūkių kūrimą, pirmuosius jų pirmininkus, darbo techniką bei sąlygas, kuriomis teko dirbti. Labai rūpėjo sužinoti, kaip tuos laikus vertino ir kaip dabar vertina buvęs kolūkietis, mokinius prajuokino ištarti žodžiai, kad „kolūkiai – tai ruskio išmislas...“, bet tokie buvo laikai. Smagus ir šiltas buvo tas susitikimas, krūvą prisiminimų pažėrė senos nuotraukos... Ir vėl visa medžiaga, interviu tvarkingai sugulė į Indrės Jasaitytės, kuriai šį kartą padėjo ir filmo kūrimo bei montavimo patirtimi pasidalino dvyliktokė Monika Balukevičiūtė, kurtą video pristatymą.

Kroatijos sostinėje Zagrebe prabėgo trys įspūdžių ir veiklos dienos. Pirmoji susitikimo diena prasidėjo nuo pažinties su mokykla, namų darbų pristatymų bei mokinių veiklos, susijusios su filmų kūrimu. Kadangi tai informatikų mokykla, tad mokiniai buvo supažindinti su naujausiomis programomis bei įrankiais, padedančiais kurti bei tvarkyti video medžiagą. Antrąją dienos pusę praleidome besidairydami po žymiausias ir gražiausias Zagrebo vietas. Sužinojome, kad miestas įsikūręs Medvednicos kalno papėdėje, šiauriniame Savos upės krante, 120 metrų virš jūros lygio. Mieste gausu kultūrinių objektų, muziejų, bažnyčių, kurių žymiausia Šv.Stepono katedra, atstatyta po 1880 metų žemės drebėjimo, Šv.Morkaus bažnyčia akį traukia savo spalvingu čerpių stogu, kuriame pavaizduoti Zagrebo miesto, Kroatijos, Slavonijos bei Dalmatijos herbai. Lankėmės prie Akmens vartų, tai vieninteliai vartai, išlikę iš penkerių, senovėje juosusių Gradecą (1850 m. Gradecas ir Kaptolas buvo sujungti į vieną miestą - Zagrebą). Užkilę į Lotrščako bokšto apžvalgos aikštelę gėrėjomės miesto panorama.

Antrąją viešnagės dieną daug sužinojome apie Kroatijos išstojimą iš Jugoslavijos ir to pasekmes. Mūsų laukė išvyka į Vukovarą, miestą rytinėje Kroatijoje, Vukos ir Dunojaus upių santakoje. Miestas labai nukentėjo per Jugoslavijos karus – 1991 m. serbų pajėgos tris mėnesius buvo apgulusios miestą, buvo sugriauta dauguma pastatų, čia vyko Vukovaro mūšis. Daugiau apie šį mūšį mokiniai sužinojo apsilankę Vukovaro ligoninės memorialiniame muziejuje, įkurtame ligoninės slėptuvėje nuo bombardavimo, kurioje karo metu 100 dienų veikė ligoninė bei buvo pagrindinė miestiečių užuovėja nuo serbų bombų. Mokiniai apžiūrėjo čia įkurtas patalpas, palatas, galėjo įvertinti sąlygas, kuriomis dirbo gydytojai ir teikė pagalbą sužeistiesiems. Viskas čia išliko taip, kaip buvo tais baisiais 1991 metais. Dairydamiesi po miestą, galėjome pamatyti dar nuo karo laikų likusius sugriautus ir neatstatytus pastatus, kulkomis išvarpytas namų sienas. Tai kažkiek priminė mūsų sausio 13-osios įvykius. Vėliau aplankėme Ovčarą, vietovę netoli Vukovaro, kurioje serbai nužudė apie 200 kroatų, kurių dauguma buvo kaliniai ir ligoniai atgabenti iš Vukovaro ligoninės. Čia masinės žmogžudystės vietoje stovi paminklas - obeliskas aukoms atminti. Vakare grįžome rimti, susikaupę.

Trečiąją dieną mūsų laukė Kroatijos perlas – Plitvicos ežerų nacionalinis parkas. Tačiau pakeliui užsukome į Turanj, Karlovaco priemiestį, kur apžiūrėjome po atviru dangumi įkurtą Kroatijos nepriklausomybės karo muziejų, t.y. šiame kare naudotos technikos eksponatus. Ir štai mes jau gėrimės nepaprasto grožio Plitvicos ežerais. Parkas, 1979 metais įrašytas į UNESCO pasaulio saugomų objektų paveldą, garsėja savo 16 ežerų, tekančių vienas į kitą įspūdingais kriokliais. Bet ir čia yra karo atgarsių... Po 1995 metų išsivadavimo karo, Kroatijos vyriausybė įdėjo dideles pastangas, kad šis objektas neišnyktų. Dėka šių pastangų, dabar galima džiaugtis tokiu nuostabiu parku... bet turistai vis dar perspėjami nenuklysti toli nuo turistinių vietų, kadangi atokiose vietovėse yra nors ir menka, bet tikimybė – užlipti ant neišminuotos minos. Tačiau keliauti įprastais takais, net ir atokesniais, yra visiškai saugu. Tai unikalus kampelis, kuriame visada gražu, nepriklausomai nuo metų laikų ir oro sąlygų.

Greitai pralėkė nepakartojamos dienos, džiaugėmės kroatų draugiškumu ir svetingumu. Tiek mokiniai, tiek mokytojai patyrėme labai daug įspūdžių, mokiniai pagilino savo istorijos žinias, susirado daug naujų draugų, susipažino su Kroatijos kultūra. Nors šį kartą mokiniai ir negyveno šeimose, tačiau bendrų išvykų metu galėjo puikiai patikrinti savo anglų kalbos gebėjimus bendraudami su kitų šalių mokiniais, dalindamiesi įspūdžiais, pasakodami apie save bei savo šalį. Ašaros mokinių akyse, pažadai būtinai kada nors vėl susitikti rodė, kad susitikimas buvo puikiai organizuotas, nuoširdus ir naudingas.

Mokyklų partnerysčių projektai – tai mokyklų bendradarbiavimo projektai, kurie jungia bendrai veiklai mokymo institucijas iš ,,Mokymosi visą gyvenimą“ programoje dalyvaujančių šalių. Partnerysčių projektų metu, bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių, pedagogai ir mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, pasidalinti patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis.

Širvintų rajono Gelvonų vidurinė mokykla – viena iš COMENIUS daugiašalės partnerystės projekto ,,Mūsų kelias į laisvę: nuo totalitarizmo iki demokratijos“ dalyvė. Šio projekto dėka mokiniai ir mokytojai turi puikią galimybę ne tik parodyti puikias užsienio kalbos žinias, išreikšti save, bet ir pakeliauti.

Vos spėję atsikvėpti po turiningos kelionės į Vokietiją, projekto dalyvių vėl laukė išvyka, tik šį kartą netolima – į Anykščius. Kelionė į Anykščius – puiki galimybė pasisemti naujų žinių ir idėjų, kurios pravers ruošiant namų darbus, kuriuos mokiniai pristatys susitikimo su projekto partneriais Kroatijoje metu.

2013 m. balandžio 12 d. mes, minėto projekto dalyviai (9-12 klasių mokiniai, anglų kalbos mokytoja metodininkė J. Balukevičienė ir lietuvių kalbos mokytoja J. Striškienė), išvykome į Anykščius. Anykščiai – tai miestas, kuris mūsų mokyklos mokiniams gerai pažįstamas ir iš kurio visada grįžtame geros nuotaikos, nes patiriame arba sužinome ką nors nauja. Nenuostabu, jog ir šį kartą tikėjomės kažko, kas paliks neišdildomą įspūdį.

Vos atvykę į Niūronių kaimą, iškart patraukėme link Legų sodybos. Čia mūsų laukė įdomi edukacinė programa ,,Ir tada buvo Žalgiris“. Prie trobos jau laukė gaspadoriai, kurie nuoširdžiai pakvietė mus užsukti į vidų.

Viduje, kaip ir įprasta kaimiškoje troboje, buvo šilta ir jauku. Sušalę mūsų veidai greit nuo šilumos paraudo. Kol dairėmės ir bandėme apsiprasti su nauja vieta, šeimininkas pasakojo apie prieškarį, tautos partizaninį karą (gyvenimą slapstantis, kovas, ryšininkų veiklą). Mokiniai sužinojo daug įdomių faktų apie to meto tikrovę. Gaspadorių karts nuo karto pataisydavo arba paporindavo ir šeimininkė, kuri tuo metu kuitėsi prie krosnies ir ruošė pietus šeimynai ir svečiams.

Beklausydami įdomių šeimininkų pasakojimų, sulaukėme ir svečių – dviejų partizanų. Atvykėliai taip pat papasakojo daug įdomių dalykų apie partizanų gyvenimo ypatybes, kartu su mumis valgė kopūstienę, krosnyje keptas bulves ir duoną. Po sočių pietų šeimininkas parodė slėptuvę, kurioje buvo laikomi svarbūs dokumentai. Kiek vėliau partizanai pasiūlė kartu padainuoti partizanines dainas. Šioje situacijoje dainos įgavo visai kitokią prasmę, labiau įsijautėme į to laikmečio dvasią.

Kai skaniai užvalgėme ir pasiklausėme įdomių pasakojimų, buvome pakviesti apžiūrėti bunkerio, kuriame partizanai slapstėsi. Iš pradžių pamanėme, jog atvykėliai juokauja, bet vėliau paaiškėjo, kad ne. Tad turėjome puikią progą pamatyti, kaip realiai atrodo bunkeris. Dvyliktokė M. Balukevičiūtė išdrįso net įlįsti į vidų. Ši programos dalis mus išties nustebino.

Apžiūrėję bunkerį, aplankėme partizanų kapus kaimo kapinaitėse, pasimeldėme už mirusiuosius.

Apsilankymu kapinaitėse programa ir pasibaigė. Įsiamžinę visi kartu prie bunkerio, patraukėme vėl link Legų sodybos, kad galėtume atsisveikinti su šeimininkais. Ir visai nenustebome, jog tradiciškai namõ iš Anykščių grįžome geros nuotaikos.

Gelvonų vidurinėje mokykloje toliau vyksta įvairiapusiška veikla pagal Comenius daugiašalės partnerystės projektą „Mūsų kelias į laisvę: nuo totalitarizmo iki demokratijos“, kurio įgyvendinime dalyvauja mokyklos iš Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Vengrijos, Kroatijos, Estijos.

Grįžus iš susitikimo Ispanijoje, mokiniai vėl kibo į parengiamuosius darbus susitikimui Vokietijoje. Visų mokyklų partnerių mokiniai galiausiai išsirinko projekto logotipą, kurio autorė yra mokinė iš Vengrijos. Džiugu, kad mūsų mokyklos 12 klasės mokinės Ievos Kojalaitės logotipas pelnė 3-ąją vietą. Per gana trumpą laiko tarpą mokiniai turėjo nuveikti nemažai. Šį kartą mums reikėjo paruošti medžiagą apie ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje ir 1954-1991 metais išryškėjusiomis pasipriešinimo sąjūdžio kryptis ir joms atstovavusiomis pogrindžio organizacijas. Pasiskirstę grupėmis, mokiniai ieškojo medžiagos apie partizaninę kovą mūsų šalyje, aplankė buvusią partizanų ryšininkę Marcelę Tamašauskienę iš Žieveliškų kaimo, užrašė ir nufilmavo jos prisiminimus, domėjosi rezistencine veikla. Susigaudyti visame šiame informacijos sraute, atsirinkti svarbiausius duomenis mokiniams padėjo istorijos mokytoja metodininkė Daiva Taučiuvienė. Taip pat buvome išvykę į Genocido aukų muziejų Vilniuje, kur mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime apie Lietuvos partizanus, susipažino su partizaninio karo etapais, jų skiriamaisiais bruožais, taip pat buvo kalbama apie bunkerius, medicinos pagalbą, partizanų karo teismus, maistą, atokvėpio minutes, sužinojome kaip partizanai švęsdavo religines ir tautines šventes. Visa surinkta, susisteminta bei filmuota medžiaga sugulė į dvyliktokės Monikos Balukevičiūtės sukurtą video filmą „Lietuvos partizanai 1944-1953“, kuris vėliau buvo pristatytas partnerių susitikimo metu.

Į susitikimą Ambergo mieste vyko 11-12 klasių mokiniai Monika Balukevičiūtė, Laura Rutkauskaitė, Dovilė Ramaškevičiūtė bei Petras Tonkevičius, juos lydėjo mokytojos Jūratė Balukevičienė (projekto koordinatorė) ir Daiva Taučiuvienė. Kelionė buvo kiek ilgesnė nei įprastai, nes šį kartą keliavome autobusu Kaunas-Berlynas-Niurnbergas. Niurnberge susitikome kitus projekto partnerius ir draugiškai traukiniu patraukėme Ambergo link. Čia jau visų laukė vokietukų šeimos, kurios greitai „išgraibstė“ mūsų mokinius. Reikia pažymėti, kad šį kartą ir mokytojams teko gyventi šeimose, kas buvo nauja ir neįprasta visiems į susitikimą atvykusiems mokytojams.

Ankstų kitos dienos rytą vėl visi susirinkome Gregor Mendel gimnazijoje, mokiniams buvo sudaryta galimybė apsilankyti pamokose, na, o mokytojai rinkosi aptarti kai kurių projekto detalių bei kitų organizacinių reikalų. Po kiek laiko visi rinkomės mokyklos fojė, kur mus pasitiko ir sveikinimo žodį bei sėkmės ir gerų įspūdžių visiems palinkėjo gimnazijos direktorius Peter Welnhofer. Kadangi mūsų pristatymai filmuoti, tad keletą valandų praleidome žiūrėdami filmus, kuriuose atsispindėjo skirtingas šalių kelias į laisvę, protestai, disidentai ir kita veikla. Po pristatymų prasidėjo pažintinė veikla, susijusi su projekto tikslais ir uždaviniais. Visus susitikimo dalyvius miesto rotušėje įsikūrusioje merijoje maloniai sutiko Ambergo vicemeras, kuris trumpai pristatė miestą, jo istoriją, aprodė istorines pastato sales. Susitikimas buvo trumpas, bet labai šiltas. Vėliau mūsų laukė trumpa pažintis su Ambergo miestu bei jo įžymybėmis. Pasivaikščiojome po Turgaus aikštę, pasigrožėjome Šv. Martino bažnyčia, apžiūrėjome gerai išlikusias viduramžių miesto įtvirtinimų sienas, vartus bei žymųjį Stadtbrille (pažodžiui „miesto akiniai“) tiltą. Pakilome į virš miesto ant kalno esantį pranciškonų vienuolyną. Pamatėme kaip atrodo mažiausias pasaulyje viešbutis, pastatytas 1728 metais, jis yra tik 2 metrų pločio. Na, o visos dienos nuovargį palikome besimėgaudami vandens malonumais vietiniame vandens parke.

Antroji kelionės diena mus vedė į Niurnbergą. Tai antras pagal dydį Bavarijos žemėje, jaukus ir modernus miestas, menantis 950 metų istoriją. Praeitame amžiuje nacionalsocialistai Niurnbergą pasirinko savo judėjimo, vertybių ir propagandos lopšiu, organizuodami čia didžiausias eitynes ir partinius sąskrydžius. Didžiulis kompleksas partijos suvažiavimams ir kitoms iškilmėms buvo statomas ir planuojamas atidaryti apie 1945 metus, tačiau istorijos ratas pasisuko kitaip. Dabar šiame komplekse yra įsikūręs nacių partijos Dokumentacijos centras, kuriame galima susipažinti su visa šios A. Hitlerio įkurtos partijos istorija. Šiame centre lankėmės ir mes. Likimas lėmė taip, jog būtent šis miestas tapo ir jų nuopuolio simboliu – būtent čia buvo organizuotas tarptautinis tribunolas, siekęs nuteisti nacistų nusikaltėlius, antisemitus bei didžiausius karo kaltininkus. Niurnbergo miesto teismas buvo geros būklės – jo nesugriovė sąjungininkų aviacija, šalia buvo ir saugus kalėjimas. Šiandien visas šis kompleksas vadinamas Teisingumo rūmais, jame galima apsilankyti ir dabar. Buvo įdomu susipažinti su proceso dokumentais, vaizdine medžiaga, pasėdėti teismo salėje. Aplankę šias vietas, taip pat galėjome trumpai pasižvalgyti ir po lankytinas miesto vietas, paragauti garsių Niurnbergo meduolių bei paskanauti keptomis labai mažomis dešrelėmis.

Trečiąją viešnagės dieną mūsų laukė išvyka į žymųjį Modlareuth kaimą, kurio viena dalis yra Bavarijoje, o kita dalis – Tiuringijoje. Šiaurinė kaimo dalis priklausė Rytų Vokietijai, o pietinė - Vakarų Vokietijai. Kaimas taip pat buvo vadinamas „mažuoju Berlynu“, kadangi siena jį dalijo taip pat kaip ir Berlyną. Dabar čia įkurtas muziejus, galima pamatyti sienos likučius, susipažinti su kaimo, sienos statymo istorija, apžiūrėti senųjų transporto priemonių, kurios buvo naudojamos sienos apsaugai tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, ekspozicija. Įdomu dar ir tai, kad, nors siena buvo nugriauta 1990 metais, tačiau išlikę dar tam tikri skirtumai: kaimo gyventojai naudojasi skirtingais pašto kodais, telefono skambučių kodais, gyventojai balsuoja skirtingose apylinkėse bei vaikus leidžia į skirtingas mokyklas.

Greitai pralėkė dienos Vokietijoje. Šis susitikimas suteikė galimybę pažinti kitokią kultūrą, susipažinti su kitų šalių istorija, nugalėti savo baimes ir įveikti iššūkius. Mokiniai pasižadėjo nenutraukti bendravimo, pakvietė vieni kitus į svečius savose šalyse, braukė ašaras išsiskyrimo minutę. Dar kartą įsitikinome, kad tokie projektai reikalingi mokiniams: atrandami nauji draugai, tobulinami kalbėjimo įgūdžiai, bendravimas, supratimas, tolerancija.

Rodos dar visai neseniai Gelvonų vidurinėje mokykloje buvo vykdomas pirmasis COMENIUS mokyklų partnerysčių projektas „Sveikas kūnas, sveika siela, sveika aplinka“ („Healthy body, healthy soul, healthy environment“), o štai šiemet ir vėl pasisekė, mokykla vėl dalyvauja tarptautiniame projekte. Jei pirmasis buvo susijęs su aplinkos apsauga, sveika gyvensena, tai dabartinis „Mūsų kelias į laisvę: nuo totalitarizmo iki demokratijos“ ( „Our Way to Freedom: an audiovisual documentary from totalitarianism to democracy across Europe“) labiau istorinis. Šioje veikloje dalyvauja mokyklos iš šešių Europos valstybių, be mūsų, tai partneriai iš Lenkijos, Ispanijos, Estijos, Vokietijos, Vengrijos ir Kroatijos. Visos šios šalys turėjo savo kelią į laisvę ir nepriklausomybę, išgyveno skirtingas diktatūras, turi savo herojus, tų dienų atsiminimus ir vertinimus. Tad visa šia istorine medžiaga ir buvo nuspręsta pasidalinti, mokiniams bus suteikta galimybė pamatyti, kokiais būdais Europos šalys skynėsi sau kelius į nepriklausomybę.

Nuo rugsėjo mėnesio mokykloje susibūrė aktyvių mokinių ir mokytojų grupė. Mokiniai sukūrė projekto puslapį Facebook socialiniame tinkle, prasidėjo logotipo kūrimas. Kaip jį teisingai sukurti mokiniams aiškino istorijos mokytoja metodininkė Daiva Taučiuvienė bei dailės vyr. mokytoja Birutė Juzėnienė. Konkursui buvo pristatyti 24 logotipai, iš kurių slaptu balsavimu mokiniai išrinko tris geriausius: 12 klasės mokinių Ievos Kojalaitės, Sonatos Jasaitytės ir Virginijos Kudelytės. Šie logotipai buvo paskelbti projekto puslapyje, kartu su kitų šalių mokyklų logotipais. Vėliau bus renkamas geriausias, kuris ir taps pagrindiniu šio projekto logotipu.

Ir štai gruodžio pradžioje mūsų jau laukė pirmasis partnerių susitikimas Vilassar de Mar, Ispanijoje. Į šį susitikimą vyko jau patyrusios projekto dalyvės dvyliktokės Monika Balukevičiūtė, Sonata Jasaitytė, Erika Kiecoriūtė, Virginija Kudelytė ir Evelina Žudytė, jas lydėjo projekto koordinatorė, anglų k. mokytoja metodininkė Jūratė Balukevičienė. Merginos, mokytojos Daivos Taučiuvienės konsultuojamos, pasiruošė partneriams papasakoti apie vieną iš skaudžiausių Lietuvos istorijos įvykių – lietuvių trėmimus į Sibirą. Skaidrės, nuotraukos bei Monikos ir Virginijos sukurtas video siužetas trumpai apibūdino tų laikų įvykius. Kaip vėliau paaiškėjo, šis pristatymas labai pavyko, mokinių pasakojimu buvo sujaudinti ne tik mokytojai, bet ir mokiniai, kurie labai įdėmiai klausėsi ir žiūrėjo.

Ir štai ankstyvas rytas Vilniaus oro uoste, skrydis maršrutu Vilnius – Briuselis (čia turėjome keletą valandų truputį susipažinti su miestu) – Barselona. Katalonijos sostinėje mūsų jau laukė projekto koordinatorius Luis ir mokytoja Rosana, kurie nuvežė į Vilassar de Mar. Kaip jau įprasta tokiuose projektuose, merginos buvo apgyvendintos vietos katalonų (tą ypač jie pabrėžė) šeimose. Mūsų laukė aktyvios ir veiklos pilnos dienos.

Pirmoji diena prasidėjo trumpu šalių prisistatymu, šeimininkų mokiniai trumpai pristatė kiekvieną mokyklą partnerę. Po to jau sekė namų darbų pristatymai. Verta pažymėti, kad šiame susitikime dalyvavo atstovai iš visų mokyklų partnerių. Mokiniai, atlikdami užduotis rinkosi įvairias technologijas – kūrė skaidres, darė interviu, kūrė trumpus filmukus ar video siužetus. Mokiniai kalbėjo patys, kalbino pašnekovus, dalyvavo išvykose. Visi pristatymai buvo informatyvūs, aiškūs, atitiko reikalavimus ir kiekvienos šalies turėtą temą. Reikia pastebėti, kad katalonų ir lietuvių istorijoje yra panašumų. Lietuviai buvo nuolatos mindomi didžiųjų kaimynų rusų, švedų, vokiečių, o katalonams teko tą patį patirti iš prancūzų, ispanų. Caras draudė lietuvių kalbą, o diktatorius Frankas – katalonų. Katalonai nuolat pabrėžia, kad jie – ne ispanai. Tai didelį savarankiškumą išsikovojusi, savo vėliavą, herbą, parlamentą ir kalbą turinti šalis. Tiesa, Ispanijos sudėtyje. Tai mes sužinojome lankydamiesi Katalonijos istorijos muziejuje Barselonoje. Likusios dienos prabėgo besidairant po istorines Barselonos vietas, vaikščiojant po žymiausią gatvę – La Rambla, dairantis po Gotikos kvartalą (Barri Gotic) ir didingą katedrą La Seu, susipažinome su genialaus katalonų architekto Antonio Gaudi projektuotais namais, didingaja Šv. Šeimynos bažnyčia (La Sagrada Familia) ir, žinoma, Guellio parku. Taip pat lankėmės Centriniame Barselonos parke, grožėjomės Daili Josepo Fontsere ir Antonio Gaudi sukurta kaskada, t.y. triumfo arka su kriokliu ir fontanu.

Kadangi COMENIUS mokyklų partnerysčių projektai suteikia galimybę pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų (šiuo atveju, anglų) žinias, pasidalinti patirtimi, tai šio susitikimo metu visa tai ir buvo pasiekta. Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su katalonų šeimų buitimi, maitinimosi įpročiais ir įvairiais patiekalais, bendraujant tobulinti kalbėjimo įgūdžius. Džiugu, kad gyvenant šeimose nebuvo apsiribojama vien tik buvimu namuose, mokiniams buvo sudarytos puikios sąlygos susitikti ir bendrauti su kitų šalių mokiniais, rengiant bendrus susitikimus, vakarėlius Vilassar de Mar paplūdimyje. Labai išryškėjo katalonų mokinių draugiškumas, svetingumas, atsakomybė už svečią. Tad nenuostabu, kad prabėgus šio susitikimo dienoms, atsisveikinant netrūko ašarų, draugiškų bučinių ir stiprių apsikabinimų. Ir pasižadėjimų vėl susitikti. Tik dabar jau Vokietijoje, Ambergo mieste.

Tęsiasi Gelvonų vidurinės mokyklos mokinių ir mokytojų žygis po Europą. Šį kartą Comenius projekto „Healthy body, healthy soul, helthy environment“ dalyvius pakvietė projekto koordinatoriai - Lenkijos atstovai. Mokyklos komanda, kurią sudarė direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Stankevičienė, projekto koordinatorė Jūratė Balukevičienė, biologijos mokytoja Sondra Bartulienė ir mokiniai - aštuntokė Laura Rutkauskaitė, devintokės Sonata Jasaitytė, Evelina Žudytė bei dešimtokės Gitana Jankauskaitė, Skaidra Vaitonytė, dalyvavo paskutiniame partnerių susitikime Lenkijos mieste Žyrardove.

Neilga kelionė traukiniu - ir mes jau Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Keletas minučių atokvėpio - ir greitasis traukinys veža mus Žyrardovo link. Nedidukė stotis ir linksmi, besišypsantys lenkaičių veidai, o mūsų mergaitės greitai atsiduria jas globosiančių šeimų glėbiuose.

Į Žyrardovą suvažiavo visos projekto dalyvės-partnerės - tai mokiniai ir mokytojai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, Bulgarijos, Vengrijos, Portugalijos, Rumunijos, Lietuvos. Susitikimo dienotvarkė beprotiškai įtempta, šeimininkai stengėsi parodyti kuo daugiau, supažindino su dauguma vietos įžymybių, suteikė galimybę aplankyti sostinę Varšuvą. Nuo ankstyvo ryto iki vakaro vyko įvairi pažintinė-kultūrinė veikla, kurios metu pamatyta daug ir sužinota nemažai. Po varginančių išvykų mokiniai turėjo puikią galimybę paplaukioti baseine ar su draugais praleisti vakarus žaisdami boulingą.

Susitikimo metu mokiniai ne tik pramogavo, tačiau, kaip jau įprasta, pristatė savo veiklą mokyklose. Šį kartą susitikimo tema buvo „Sveikatą stiprinantys fiziniai pratimai ir sportinė veikla mokyklose“. Šiai veiklai vykdyti mūsų mokyklos kūno kultūros mokytojai Žilvinas Žygė ir Sigitas Miknevičius pravedė nemažai sportinių renginių tiek sporto salėje, tiek lauke. Mokiniai dalyvavo krepšinio, tinklinio varžybose, o kadangi šiemet turėjome neblogą žiemą, tai netrūko renginių ir su slidėmis bei rogutėmis. Į šią veiklą buvo įtraukti dauguma mokyklos mokinių, tiek pradinukų, tiek dvyliktokų. Apie visą tai, paruošusios skaidrių pristatymą, mūsų komandos merginos ir papasakojo, o pabaigoje dar parodėme puikų Lietuvą pristatantį filmuką, po kurio pakvietėme savo draugus apsilankyti mūsų šalyje.

Greitai prabėgo savaitė, atėjo laikas pasakyti sudie svetingiems lenkų mokiniams ir jų tėvams, mokytojams, kitiems projekto dalyviams. Sunku buvo, pro ašaras tariami atsisveikinimo žodžiai strigo ...

Tačiau mes tikime, kad tai nebuvo paskutinis mūsų žygis po Europą, gal mums pasiseks ir šiemet, ir vėl bus naujų draugų, naujų kelionių....

Mokyklose jau įsibėgėjo mokslo metai, įprastu ritmu vyksta pamokos, įvairi popamokinė veikla, dirbama prie įvairių projektų. Gelvonų vidurinės mokyklos mokiniai pradėjo antruosius tarptautinio COMENIUS projekto „Sveikas kūnas, sveika siela, sveika aplinka“ metus. Pirmieji projekto vykdymo metai buvo turtingi įvairia veikla, kelionėmis. Aplankytos partnerių mokyklos Barselonoje (Ispanija), Seksarde (Vengrija), Svištove (Bulgarija), susipažinta su jų mokiniais, mokytojais, pasidalinta patirtimi vykdant projektinę veiklą.

Projektas tęsiasi. Ketvirtasis partnerių susitikimas vyko Italijoje, nuostabioje Sicilijos saloje, Palermo mieste. Į šį susitikimą vyko grupė mokinių – devintokės Monika Balukevičiūtė, Erika Kiecoriūtė, Virginija Kudelytė bei dvyliktos klasės mokinės Jolita Miknevičiūtė ir Evelina Mačiūtaitė, kurias lydėjo mokytojos Jūratė Balukevičienė, Sondra Bertulienė ir mokyklos direktorė Ona Valančienė. Merginos buvo pasiruošusios papasakoti apie vasarą vykusią ekologinę-sportinę stovyklą „Paupio istorijos“ bei taip pat supažindinti mūsų partnerius su lietuvių nacionaliniais patiekalais (pabandėme paieškoti „sveikų“ patiekalų receptų). Projekte dalyvaujantys mokiniai buvo išvykę į Kernavę, kur susipažino su neseniai natūralioje gamtoje įrengtu ekologiniu-turistiniu taku. Šis takas taip pat buvo pristatytas mūsų partneriams.

Ankstyvas rytas Vilniaus oro uoste. Mūsų laukia ilga kelionė maršrutu Vilnius-Praha-Roma-Palermas. Kelionės metu teko skristi net trimis lėktuvais. Diena praėjo lėktuvuose ir oro uostuose, vakarop pasiekėme vieną iš labiausiai lankomų Sicilijos miestų – Palermą, kur daug įvairių statinių, menančių arabų, normalų ir burbonų viešpatavimo laikus. Įsikūrėme nedideliame viešbutyje, vyresniosios merginos – italų šeimose. Viešnagė truko tris dienas, tačiau ir per šias dienas pamatyta ir patirta tikrai nemažai.

Pirmoji diena prasidėjo nuo pažinties su pačia Sicilijos sostine. Palermas – labai senas miestas, išgyvenęs tiek klestėjimo, tiek žlugimo laikotarpius, mums pasirodė kiek pajuodęs ir apleistas. Siauromis senamiesčio gatvelėmis laksto automobiliai, pro žmones akiplėšiškai skverbiasi motociklai ir motoroleriai, šmirinėja valkataujantys šunys, kai kuriose gatvėse viešpatauja nenusakomas skurdas. Kadangi visą dieną vaikščiojome pėsčiomis, galėjome pamatyti įvairias miesto vietas. Susižavėję apžiūrėjome Palermo katedrą – Duomo. Šis didingas pastatas yra įvairiausių architektūros stilių mišinys: graikų, romėnų, normanų, arabų ir baroko. Duomo taip pat yra karališkas panteonas. Čia palaidota daug Sicilijos karalių, pradedant pirmuoju karaliumi Roger II ir baigiant paskutiniuoju Peter II.

Palermo miestą puošia keletas nuostabių aikščių, mieste daug bažnyčių. Vienos labiau sutvarkytos, kitos visai apleistos. Vaikščiodami po Palermą pastebėjome, kad tai ne vien tik didžiuliai tamsūs pastatai, siauros gatvės, nesibaigiantis automobilių srautas ir gatvės triukšmas, tai ir žalias miestas su puikiais parkais, prisodintais egzotiškų augalų. Parkus pradėjo kurti arabai, tam kad būtų galima pasislėpti nuo vasaros kaitros. Vakare pasinaudojome puikia proga pasimaudyti šiltoje Tirėnų jūroje, pasigrožėti baltais smėlio paplūdimiais.

Antroji diena praėjo vienoje iš mokyklų. Deja, mūsų partneriai iš IPSSAR Pietro Piazza profesinės mokyklos negalėjo priimti savojoje mokykloje, nes, dėl neseniai praūžusios liūties bei potvynio, ji buvo uždaryta, valoma ir dezinfekuojama, ir pamokos joje nevyko. Mus maloniai priėmė kita mokykla, kurioje ir vyko veiklos pristatymai, pasisakymai. Mokiniai iš Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Ispanijos, Turkijos, Lietuvos bei Italijos pristatė savo šalių nacionalinius patiekalus, jų receptus, gamybos procesą, pasakojo apie kitą veiklą, kurią jie vykdė vasarą. Pamatėme ir skaidrių pristatymus, ir filmukus. Diena prabėgo greitai, daug sužinojome.

Trečiąją viešnagės dieną mūsų laukė išvyka į Palermo apylinkes. Aplankėme Segestą, apleistą senovinį miestą. Čia išvydome unikalias dorėninės šventyklos liekanas, jau daugiau kaip 2500 metų nepaliestas žmogaus rankų. Tai seniausia šventykla visoje Sicilijoje, vienas geriausiai išlikusių Antikinio palikimo pavyzdžių.

Pavažiavus toliau yra Trapani – mafijos miestas, įsikūręs Erice kalno papėdėje. Miestas garsus savo šviežios, ką tik sugautos žuvies turgumi bei koralų papuošalų parduotuvėmis. Trapani mieste susitikome su profesinės mokyklos, ruošiančios viešbučių administratorius, padavėjus, virėjus, mokiniais ir mokytojais. Apžiūrėjome klases bei pietų metu buvome maloniai aptarnauti pačių mokinių mokyklos valgykloje. Buvo įdomu stebėti pasitempusius, gražia uniforma pasipuošusius mokinius, mergaites ir berniukus, vikriai laviruojančius su pilnomis lėkštėmis tarp stalų. Mokytojai stebėjo jų darbą, patarinėjo, taisė klaidas. Puiki praktika ir patirtis.

Po pietų aplankėme nedidelį viduramžių miestelį Erice, pastatytą ant kalvos, įkurtą prieš 3000 metų. Pasivaikščiojome siauromis viduramžių gatvelėmis, pasigrožėjome bažnyčiomis, baroko stiliaus pastatais. Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Trapani druskos laukus, kuriuose vėliau ir pabuvojome. Šiuose laukuose yra garinamas jūros vanduo ir išgaunama druska, kurią gyventojai vartoja maistui. Pamatėme šalia stūksančias dideles druskos krūvas. Pilni neišdildomų įspūdžių grįžome atgal į Palermą.

O sekančią dieną jau laukė ilga kelionė atgal, vėl oro uostai, lėktuvai ir lietinga Lietuva.

Darbas tęsiasi, dar nemažai reikės nuveikti, atlikti numatytas veiklas, ruošti pristatymus ir atsiskaitymus. Dar laukia kitos šalys, kiti miestai ir nauji draugai.

Gelvonų vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai tęsia sėkmingą dalyvavimą tarptautiniame COMENIUS daugiašalės partnerystės projekte „Healthy body, healthy soul, healthy environment“ („Sveikas kūnas, sveika siela, sveika aplinka“). Šiais mokslo metais aplankytos net trys Europos šalys: Bulgarija, Ispanija, Vengrija. Proga aplankyti ir susipažinti su šalimis – projekto partnerėmis pasinaudojo beveik visi projekte aktyviai dalyvaujantys mokiniai.

Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje pas partnerius Vengrijoje, į Seksarde esančią I.Bela gimnaziją, vėl vyko mūsų mokyklos delegacija. Šį kartą jauniausias projekto dalyves aštuntokes Eriką Kiecoriūtę, Virginiją Kudelytę bei Eveliną Žudytę lydėjo mokytojos Jūratė Balukevičienė (projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja) ir Sondra Bartulienė (biologijos mokytoja). Mokinių laukė pirmoji kelionė į užsienį, kuri, atrodo, jų nenuvylė. Organizatoriai pasistengė, kad susitikimas būtų įdomus, turiningas, atitiktų vykdomo projekto reikalavimus, tikslus bei uždavinius. Pirmiausia susitikimo dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su Vengrijos sostine Budapeštu. Budapešte savo vandenis plukdo didžiausia Vakarų Europos upė. Būtent Dunojus dalija miestą į dvi dalis: kalvotą Budą ir lygumoje išsidėsčiusį Peštą. Iki pat 1873 m. Budapeštas buvo trys visiškai atskiri miestai: Pest, Buda ir Obuda. Buda – Karališkųjų rūmų teritorija. Rūmai buvo statomi XIII-XVIII amžiuje ir bene labiausiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Šioje vietoje archeologų rastos iškasenos dar ir dabar stebina viską žinančius istorikus. Per daugybę metų trukusius neramumus čia buvo griaunamos bažnyčios ir statomos mečetės, griaunamos mečetės, ant pamatų vėl statomos bažnyčios... Galima grožėtis gotikine Dievo Motinos bažnyčia, esančia šv. Trejybės aikštėje, trumpai šnektelėti su medžioklinių sakalų greitį turistams demonstruojančiais vietiniais gyventojais ar nusispjauti tris kartus pavėjui stovint Žvejų bastione, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Peštą. O čia – šiuolaikinis verslo, politikos, pramogų centras. Plačiuose upės vandenyse naktį atsispindintys neogotikinių Parlamento rūmų bokštai tiesiog nepakartojami. Didžiausia miesto bažnyčia – Šv. Stepono katedra, į kurią vienu metu telpa net 8 tūkstančiai tikinčiųjų. Šioje bažnyčioje saugoma ir Šv. Stepono, pirmojo Vengrijos karaliaus, ranka.

Įdomiausia, kad visą šią informaciją mums pateikė ne kas kitas, o mokyklos-partnerės mokiniai, kurie specialiai buvo atvykę į Budapeštą.

Greitai prabėgo kelios dienos žvalgantis po įžymiąsias miesto vietas, ragaujant nacionalinių vengrų patiekalų, kurie pasirodė esantys gausūs ir labai sotūs, o susitikimo šeimininkai vėl ragino krautis lagaminus ir keliauti toliau, Balatono ežero link... Kiek pasižvalgę po didžiausią ežerą net tik visoje Vengrijoje, bet ir Centrinėje Europoje, vykome prie Devizo terminio ežero, kur mūsų laukė maudynės šiltuose ežero vandenyse. Hevizas – didžiausias terminis ežeras Europoje, kurio vandens temperatūra svyruoja nuo 24 laipsnių žiemą iki 36 laipsnių vasarą. Ežerą maitina šaltinis, kurio vandens temperatūra yra 39,8 laipsnio. Mums buvo puiki proga pasipliuškenti šiltame vandenyje, nors tuo metu buvo šaltoka ir pliaupė lietus. Puikiai praleidome laiką, vakarienės metu pasiklausę gyvos vengriškos muzikos, kurią atliko čigonų ansamblis, vakare pasiekėme mūsų partnerių miestą – Seksardą.

Vakare, kaip ir įprasta tokiuose projektuose, „pridavėme“ savo mergaites į vengrų šeimas. Šį kartą mūsų mokinėms teko apsigyventi vaikinukų šeimose. Mergaitės buvo pažįstamos su jais dar prieš kelionę iš susirašinėjimų elektroniniais laiškais, tad didelės baimės nejautė. Ryte paaiškėjo, kad Erika, Evelina ir Virginija puikiai bendravo su jų naujosiomis šeimomis. Tą dieną visų partnerių laukė darbas – atliktų namų darbų pristatymas. Šio susitikimo temos buvo dvi – „Alternatyvūs energijos šaltiniai ir jų panaudojimas regione ar šalyje“ bei „Sveikatos apsauga regione ar šalyje“. O be to, Portugalijos mokiniai paruošė ir pristatė jungtinį darbą „Saugomos teritorijos COMENIUS projekto šalyje“, kuriame buvo panaudota visų partnerių paruošta medžiaga iš susitikimo Barselonoje: Mūsų mokyklos mokiniai, ruošdamiesi šiam susitikimui, domėjosi, kokie alternatyvūs energijos šaltiniai yra panaudojami Lietuvoje, kaip jie naudojami tenkinant žmonių poreikius buityje ir pramonėje. Paaiškėjo, kad ne tiek ir daug galime papasakoti. Šie šaltiniai (vėjo, saulės, biomasės) daugiausia naudojami asmeniniams žmonių poreikiams tenkinti. Kiek daugiau yra panaudojama vandens energija. Mokinės plačiau pristatė Kauno hidroakumuliacinę elektrinę. Nors mūsų pristatymas buvo trumpas, tačiau gana informatyvus ir įsimintinas, nes pabaigoje visi galėjome pasijuokti iš to, kaip šiuos energijos šaltinius savo karikatūrose vaizduoja menininkai. Buvo smagaus juoko... Taip pat pristatėme ir mokyklos laikraštį „Mokyklos žinios“, kuris buvo skirtas mūsų mokinių veiklai, susijusiai su projektu. Laikraščių atvežė ir Lenkijos bei Didžiosios Britanijos mokiniai. Didelį susidomėjimą sukėlė mūsų nusivežtas didžiulis plakatas, kurio apipavidalinimui panaudotos įvairios medžiagos: medžio gabalėliai, popieriniai vėjo malūnėliai, folija... Tai mokytojos Sondros Bartulienės idėjos. Jį palikome gimnazijos mokiniams... Pristatymai tęsėsi beveik visą dieną, o pavakary miesto merijoje mus priėmė Seksardo miesto savivaldybės Švietimo departamento vadovė, kuri pasidžiaugė gausiu būriu svečių bei mokyklų galimybėmis dalyvauti tokio lygio tarptautiniuose projektuose, trumpai pristatė miesto švietimo įstaigas ir pakvietė susipažinti su miestu.

Vakare jau žvalgėmės po miestą... Vieną seniausių dabartinės Vengrijos miestų, esantį pietuose. Tai nedidelis miestas su 35 tūkstančiais gyventojų, vynuogininkystės regiono centras. Yra neoklasicistinė rotušė, Augusto rūmai, Muhaly Babits‘o (vengrų rašytojo, poeto ir vertėjo) muziejus, Benediktinų vienuolyno liekanos ir ... kalėjimas. Taip pats mažiausias Vengrijos medės (apskrities) centras.

Kitą dieną tęsėme pažintį su regionu ir apsilankėme Paksi atominėje elektrinėje, esančioje apie 20 km nuo Seksardo. Ši atominė elektrinė buvo pastatyta 1976 m., 40 proc. visos Vengrijos energijos yra pagaminama būtent čia... Apžiūrėjome elektrinės muziejų, turėjome galimybę stebėti, kaip inžinieriai prižiūri reaktoriaus darbą vienoje iš reaktorių bloko kontrolės patalpoje, pro stiklą pamatėme reaktorių bloką. Elektrinės darbuotojas, kuris, beje, lankėsi ir Ignalinos atominėje elektrinėje, papasakojo apie elektrinės darbą ir atsakė į gausius mokinių klausimus. Po pietų vėl rinkomės į gimnaziją, kur mūsų laukė vengrų tautiniais drabužiais pasipuošę mokiniai, pasiruošę supažindinti su nuostabiais vengrų šokiais. Taip pat turėjome galimybę patys pasimokyti jų šokių. Kol mokiniai šoko, žaidė įvairius žaidimus, o paskui linksminosi COMENIUS diskotekoje, mokytojai tarėsi dėl ateities darbų, kitų susitikimų.

Greitai pralėkė savaitė, palikdama neišdildomą įspūdį apie šalį jos žmones, papročius. Grįžome namo, praturtėję naujomis žiniomis, pasisėmę patirties, labiau pažinę vieni kitus, nusiteikę tolesnei veiklai. Nėra kada atsipūsti, nes darbas veja, reikia ruoštis naujiems iššūkiams, naujiems susitikimams.

Artimiausiuose planuose – COMENIUS savaitė, susieta su Europos kūrybiškumo ir naujovių metais, vyksianti mūsų mokykloje balandžio 27-30 dienomis. Savaitės metu vyks parodos, bus pristatomos mokyklos – projekto partnerės, mokyklos veikla, kursime atvirukus, rašysime esė, sportuosime...

Mokslo metai jau įpusėjo, o Gelvonų vidurinėje mokykloje COMENIUS tarptautinis partnerystės projektas „Healthy body, healthy soul, healthy environment“ įsibėgėjo. Surinkta komanda, nustatyti veiklos principai, darbas verda ir pačioje mokykloje, ir už jos ribų. Po pirmojo pažintinio vizito, vykusio spalio mėnesį Svištovo (Bulgarija) mieste, jau žinojome, kokia veikla mūsų laukia ir kokius namų darbus turėsime pristatyti Barselonoje (Ispanija).

Tad visa komanda kibome į darbą. Šį kartą mus domino gamtos apsauga Lietuvoje, rinkome medžiagą apie nacionalinius parkus, rezervatus, draustinius, domėjomės jų istorija, saugomais objektais. Keletą nacionalinių parkų dauguma mokinių buvo aplankę, tad ieškojome nuotraukų, dalijomės įspūdžiais, kaupėme surinktą medžiagą. Taip pat visi projekte dalyvaujantys mokiniai buvome išvykę į UAB “Vilniaus vandenys“, kur susipažinome su geriamo vandens tiekimo sistema Vilniaus mieste ir regione, susipažinome su vandens savybėmis, sužinojome, kad vilniečiai geria švarų vandenį. Visą gautą ir surinktą medžiagą panaudojome savo pristatymui.

Nekantriai laukėme vasario 12-osios, kai grupė mokinių - Monika Balukevičiūtė, Sonata Jasaitytė, Evelina Mačiūtaitė, Jolita Miknevičiūtė ir Laura Unčiūraitė, lydimos projekto koordinatorės, anglų k. mokytojos Jūratės Balukevičienės, direktorės Onos Valančienės bei biologijos mokytojos Sondros Bartulienės išskridome į pavasariu alsuojančią Barseloną.

Ilgas skrydis per Prahą, ir štai mes Barselonoje, Katalonijos sostinėje, kurios namų balkonus puošia apelsinmedžiai, pakrantes skalauja Viduržemio jūra, o viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi vilioja viso pasaulio turistus. Mus pasitiko besišypsantys, temperamentingi ispanai. „Pridavę“ savo jaunesnes mokinukes Moniką, Sonatą ir Laurą jų naujosioms šeimoms, su kitomis mokinėmis įsikūrėme jaunimo viešbutyje. Kadangi popietė buvo laisva, išėjome į miestą pasižvalgyti. Jau pirmąjį vakarą spėjome pajusti šio jaudinančio milžino bulvarų, aikščių žavesį. Iki vėlaus vakaro šurmuliavo miestas.

Išaušo rytas, o mūsų jau laukė IES Bernat Metge mokykloje mokiniai ir kiti projekto dalyviai iš Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos. Džiugu buvo matyti jau pažįstamus veidus, susipažinti su naujais dalyviais iš Italijos (jų nebuvo Bulgarijoje). Pasilabinę, visa gausi kompanija susėdome į autobusą ir išvykome į netoli Barselonos esantį Monkados miestą, kuriame apsilankėme atliekų perdirbimo įmonėje Ecoparc 2. Įmonėje stebėjome visą šiukšlių kelią nuo išrūšiavimo iki organinės kilmės atliekų virtimo kompostu. Visas procesas automatizuotas, nors neapsieinama ir be žmogaus rankų darbo, kai proceso pradžioje reikia atskirti stambias atliekas nuo smulkių bei iš viso šiukšlių srauto reikia išrinkti popierių bei plastmasę. Įmonė pastatyta 2004 metais, per metus perdirba apie 240,000 tonų atliekų, surinktų iš Barselonos ir 9 aplinkinių miestų, pagamina 28,000 tonų komposto. Mus sužavėjo įmonės pastatas (tikrai nepasakysi, kad čia suvežamos tonos šiukšlių), švara pačioje įmonėje ir jos aplinka. Po pietų vėl rinkomės mokykloje, kur mokytojai tarėsi dėl tolimesnės veiklos, kitų susitikimų, o mokiniai, pasiskirstę į dvi grupes, mokėsi ispaniškų šokių bei sportavo, žaidė įvairius žaidimus, sportavo.

Savaitgalis buvo skirtas pažintiniams pasivaikščiojimams po Barseloną. Aplankėme žymiausią Katalonijos koncertų salę Palau de la Musica, pastatytą tarp 1905 ir 1908 metų. Modernistinio stiliaus salėje koncertavo ir koncertuoja žymiausi pasaulio operos solistai, orkestrai, baleto artistai, roko, pop, džiazo dainininkai. Ši salė – tai ne tik Barselonos, bet visos Katalonijos pasididžiavimas.

Toliau ėjome pasigrožėti Gotikos kvartalu, kurio centre Gotikinė katedra – didingas XIV a. pastatas. Navą supa 28 šoninės koplyčios su nuostabiais barokiniais altorių paveikslais. Nuo praėjusių amžių yra likusi tradicija šoninėse navose laikyti baltas žąsis, kurias, plaukiojančias fontanėlyje, mes matėme. Šalia – karaliaus rūmai. Šiame kvartale Generaliteto rūmuose yra įsikūrusi Katalonijos autonomijos vyriausybė.

Barselonos miesto simbolis – ekstravagantiška Šv. Šeimynos bažnyčia (La Sagrada Familia), genialaus architekto Antonio Gaudi žymiausias kūrinys. Iš tiesų įspūdinga katedra, su dvylika bokštų kaip dvylika apaštalų, iki šiol nebaigta, paramstyta pastoliais, primena pasakišką kregždžių lizdą. Statyba, kuri buvo pradėta 1882 m., vis dar tęsiasi, o pabaigti planuojama 2026 m. A.Gaudi šimtosioms mirties metinėms paminėti. Tai iš tiesų viena originaliausių bažnyčių pasaulyje, kerinti mistiniu grožiu ir įtaiga.

Pažintį su A.Gaudi tęsėme vaikščiodami po spalvingąjį Guelio parką, kuris sužavėjo stiklo ir keramikos mozaikų grožiu, originaliu Šimto kolonų kambariu, ilgiausiu pasaulyje suolu. Parke visi statiniai harmoningai susilieja su aplinka, želdiniais ir vandeniu, taip tapdami vientisu unikaliu kūriniu. Iš čia grožėjomės nuostabia miesto panorama.

Sakoma, kad Ramblos gatvė - žymiausia Barselonoje. Įžengę kaipmat pasinėrėme į teatralizuotą realybę: čia virė prekyba gėlėmis, suvenyrais, paukščiais, gyvūnais bei meno kūriniais, čia įsikūrusios garsiausių pasaulio dizainerių parduotuvės. Vienas ryškiausių Ramblos gatvės akcentų - "gyvosios skulptūros". Nusigrimavę artistai sustingę vaizduoja giltines, robotus, faraonus ar žinomus istorinius asmenis. Deja, kol neįmeti monetos į priešais stovinčią dėžutę, nufotografuoti juos yra sudėtinga.

Miestas sužavėjo, bet ir darbas mūsų laukė. Pirmadienį visų šalių atstovai vėl rinkomės mokykloje, kur turėjome pristatyti namuose atliktas užduotis. Vieni po kitų į sceną kilo mokiniai ir pasakojo apie jų šalyse esančias saugomas teritorijas, dalijosi gamtosauginėmis problemomis. Netrukus atėjo ir mūsų eilė. O kadangi tai buvo Vasario 16-oji, tad savo pristatymą pradėjome akcentuodami, kad ši diena yra mūsų šalies Nepriklausomybės diena. Salėje pasigirdo plojimai, sveikinimai. Tyliai gitara grojo Monika, eiles Žemei deklamavo Sonata, skaidres komentavo Laura, Evelina ir Jolita. O pristatymo pabaigoje – staigmena, ar tikrai visi įdėmiai klausėsi mūsų ir uždavėme keletą klausimų, o teisingai atsakiusiems – lietuviškas šokoladas ir suvenyras iš Lietuvos. Visiems patiko... Vėliau pietūs ir susitikimai su draugais, žaidimai ir pokalbiai, pokalbiai, pokalbiai...iki vėlumos.

Antradienis išaušo saulėtas, išlydėjome kai kurių šalių kolegas namo, o mums dar buvo numatytas dokumentinis filmas „SOS Planeta“, kur mokiniams buvo pristatyta WWF organizacija, apžvelgtos pagrindinės planetos problemos, tokios kaip globalinis atšilimas, vandens užteršimas bei atogrąžų miškų kirtimas. Filmas buvo neįprastas, nes jį reikėjo žiūrėti pro trimačius akinius, tad atrodė, kad tu pats esi visų ekrane vykstančių įvykių sūkuryje. Tai buvo gera, informatyvi bei gana linksma mokymo priemonė. Buvo smagu, o kartu ir įdomu jį žiūrėti.

Greitai prabėgo savaitė, pripratome prie šilto Barselonos klimato, atėjo laikas išsiskirti. Buvo juoko, ašarų, pasižadėjimų dar susitikti, kvietimų aplankyti Lietuvą. Per trumpą laiką mūsų merginos susidraugavo su kitų šalių mokiniais, praplėtė akiratį, patobulino anglų kalbos komunikacinius įgūdžius. Na, o Monika, Laura, Sonata, gyvenusios ispanų šeimose, susipažino su jų kasdienybe, įpročiais, paragavo tradicinių ispanų valgių, įgijo bendravimo patirties.

Grįžome į žiemišką Lietuvą, kiek pailsėję ir pasidaliję įspūdžiais su kolegomis, vėl kibome į darbus. Laiko turime nedaug, o padaryti reikia iš tiesų nemažai, nes kovo pabaigoje mūsų jau laukia partneriai Seksarde (Vengrija).

Spalis Didelis darbų mokykloje metas: metiniai planai, pamokos, vaikų klegesys. Tačiau Gelvonų vidurinės mokyklos mokytojams ir moksleiviams nėra kada atsipūsti. Čia visai neseniai mokinių grupė su mokytojomis darbo ir mokslo savaitę plušo Vokietijoje, o spalio mėnesį mūsų laukė dideli darbai Bulgarijoje. Na ne šiaip sau, o pagal tarptautinį partnerystės COMENIUS projektą Svištovo mieste, Bulgarijoje mes dirbsime 5 dienas. Čia dalyvauja net 8 šalys :Bulgarija, Lenkija, Jungtinės karalystės, Portugalija, Ispanija, Lietuva, Vengrija, Rumunija. Turkija, Italija šį kartą neatvyko. Šios partnerystės programos tema- „Sveikas kūnas, sveika siela, sveika aplinka“. Tad ankstų spalio 16 rytą mokytojos J.Balukevičienė, S.Bartulienė , mokyklos direktorė O.Valančienė bei mokinės B.Juzėnaitė, E.Mačiūtaitė pajudėjome į Vilniaus aerouostą. Po valandos mes jau Varšuvos aerouoste ir pirmieji susitikimai su Lenkijos grupe. Tai 2 mokytojos ir 5 merginos iš Žirardovo miesto. Šios šalies atstovėms ne naujiena tarptautiniai projektai, mokytoja Danuta yra šio projekto koordinatorė. Taip ir jaučiasi:bendrauja laisvai, daug emocijų, pirmieji projekto aptarimai. Netruko kelios laukimo valandos ir mes jau Bulgarijoje, sostinėje Sofijoje. Palikome Lietuvą šiek tiek drėgną ir apsiniaukusią, o Bugarijoje švietė saulė, nors mes pavargę, bet saulę išvydę šypsojomės ir laukėme kitų šalies atstovų. Kad mums laukimas neprailgtų, pagal projekto temą- sveikas kūnas,sveika siela, pradėjome ekskursija Sofijoje. Aplankėme bažnyčias, miesto centrą, apžiūrėjome šventus paveikslus, o jų gatvėse parduodama labai daug. Tarp kitko šioje šalyje vyrauja stačiatikių tikėjimas, bet yra ir katalikų. Būtų galima girti ir liaupsinti šį miestą, bet jis nesužavėjo. Daug šiukšlių, netvarkos, palyginus su mūsų sostine Vilniumi, pas mus oho kaip gražu.

Sulaukėme visų šalies atstovų, sulipome į autobusus ir pajudėjome link Svištovo miesto, dar mums liko 240 km. Jūs neįsivaizduojate, kaip į autobusą sulipa lenkai, turkas, lietuviai, ispanai ir pradeda vienu metu kalbėti, dainuoti ir tada pagalvoji, kas bus rytoj, kaip mes bendrausime, po pirmosios dienos „košė“ galvoje. Vidurnaktį mes privažiuojam Svištovo miestą ir mūsų laukia būrys žmonių, kurie į savo šeimas paims moksleivius. Visi draugiški, šypsosi, na ir pagalvojame- viskas bus gerai.

Spalio 17 rytas nuostabus. Mūsų laukia vizitas į N.Katranov vidurinę mokykla, susitikimas su moksleiviais ir mokytojais, pirmoji rimta pažintis su COMENIUS programos partneriais. Mes einame link mokyklos ir lyg pro miglą sušmėžuoja Lietuvos vėliava. Širdyje daug meilės ir šilumos pamačius, jog mūsų jau seniai laukia. Pasitiko mokinukai su tautiniais drabužiais. Tradicija yra tokia, jog kiekvienas svetys turi paragauti bulgariškos duonos su aitrais prieskoniais, skonis ypatingas. Pirmieji mokyklos direktoriaus sveikinimai, fotografijos, atminimo dovanėlės. Mūsų laukia 1-okai. Jie dainuoja dainas, šoka paprastus ratelius, nes tautiniai šokiai per sunkūs mažiesiems. Nustebina tai, jog mokinukai daug klausinėja apie Lietuvą. Jaučiame, kad klausimai liejasi iš širdelės, svetingi ir draugiški. Sudainuojame ir mes, ir mojuodami rankomis išeiname, su sąlyga – mes dar sugrįšime kitą dieną. Po pietų laukia vizitas pas miesto merą. Laisvą akimirką norime apžvelgti miestą. Nepalyginami čia gražiau ir tvarkingiau nei Sofijos mieste. Miesto meras mus dar kartą sveikino, džiaugėsi miesto ir mokyklos svečiais. Svištovo mieste gyvena apie 100 000 tkst. žmonių, 30000 sudaro jaunimas. Čia matome universitetą, kelis koledžus, vidurines mokyklas. Miestas išsidėstęs ant Dunojaus kranto, esantis Bulgarijos šiaurinėje dalyje, nuo Bulgarijos kranto matome Rumuniją, kitoje pusėje jau kita valstybė. Svištovo miestas turi kuo didžiuotis. Šiame mieste 1863m. gimė žymus bulgarų rašytojas A. Konstantinov. Pagrindinis gimęs čia romanas „Dėdė Ganyo“, bulgarai juo labai didžiuojasi. Miesto centre puikuojasi ypatingo grožio Šv.Trinidados bažnyčia. Įėjus į bažnyčią atkreipiame dėmesį į žvakutes ir fotografijas. Nepatogu klausti kas šiose fotografijose? Tačiau smalsu ir išsiaiškiname, jog 2004 metais į Serbiją iš N.Katranov mokyklos išvažiavo mokytojų ir mokinių grupė ir tamsią naktį, kalnuose su autobusu įkrito į sraunią upę. Naktis, daug panikos, vaikai tik pabudę iš miego, klyksmai. Šioje autokatastrofoje žuvo 12 gabių, perspektyvių sportininkų. Neliekame skausmui ir mes abejingi, merginos uždega žvakutes. Vakare mokinių laukia varžybos. Mes turime vieną tikslą - bendrauti ir bendradarbiauti. Antroji diena kupina įspūdžių, gražių minčių ir idėjų. Spalio 18 diena dar šiltesnė ir gražesnė. Keliaujame į kultūros namus, šiandien mums ir miesto gyventojams tautinių šokių kolektyvas. Pirmieji tryptelėjimai salėje, subėga į sceną merginos su tautiniais išmargintais drabužiais, pasirodo yt gervinai vaikinai. Scenoje 26 moksleiviai nuo 12 iki 17 metų. Net kvapą užgniaužia kai 40 min. nesustodami, šypsodamiesi, prakaitą braukdami (nematomai), nekliūdami vienas už kito, judindami mums nesuprantamu žingsniu kojas mokiniai iš širdies šoka tautiškus šokius. Vadovas visada priekyje ir drąsina savo šypsena, palaiko auklėtinius. Tai puiki sportinė treniruotė po, kurios tikrai nieko nesinori. Plojame dar ir dar. Puiki atgaiva sielai ir protui. Na, o po audringų aplodismentų skubame į mokyklą, šiandien pristatysime šalis, diskutuosime apie projektą, ką veiksime kitų susitikimų metu. Tad judame į pažintį su mūsų draugais. Jungtinės Karalystės mokytojai papasakojo apie savo mokinius, kurie į gyvenimą žiūri labai optimistiškai ir tokiose mokyklose dirbantys žmonės turi būti energingi, pasišventę savo darbui. Tai mokykla neįgaliesiems. Jie juda, tikrai, bet ne kojomis, o rankomis. Likome sužavėti mokytojų darbu. Šalys pristatė savo tradicijas, miestą, mokyklą. Negaliu nutylėti, tačiau mūsų Evelina ir Birutė buvo pagirtos už išsamų ir konkretų šalies pristatymą. Už tai reikėtų padėkoti mok. J.Balukevičienei. Pratęsiame pokalbį prie apvalaus stalo, nutariame, jog kitas vizitas Ispanijoje. Rinksime medžiagą apie valymo įrengimus, saugotinas rajono vietoves, kaip rūšiuojame šiukšles ir kt. Darbo turėsime tikrai daug. Visada atvykus į kitą šalį atkreipiame dėmesį į žmones, jų kultūrą. Susidariau tokią nuomonę, jog bulgarai niekur neskubanti tauta, draugiški, darbštūs, dėmesingi, Europos sąjungoje jie dar visai neseniai, matyt jiems viskas prieš akis. Tačiau jie turi nuostabius kalnus, vynuogynų plotus, ekologiškų daržovių, nuostabaus skonio avies, karvės, ožkų sūrių, ypatingo skonio alyvuogių. Tikriausiai jie dėl to tokie sveiki ir gražūs. Nustebino, jog mokiniai ir vakarėlių metu šoka tautiškus šokius, šeimose laikomasi tradicijų, moterys gamina ypatingo skonio konservus, gamina salotas, kurios įspūdingos savo dydžiu. Mums šios porcijos atrodė didelės.

Spalio 19 dieną keliaujame į Gabrovą, etnografinį miestelį. Panašus kaip mūsų Rumšiškės. Galėjome stebėti kaip gaminama duona, sidabro gaminiai, paklausyti apie vaistažolių stebuklingas galias, kaip rankose gimsta žmogeliukai iš medžio. Autentiško grožio senovinis miestelis. Veliko Tarnovo miestas sužavėjo kalnais, o juose „auksinis ruduo“, dvelkia ramybe bei susikaupimu. Kylame į paskutinio 14 a.Bulgarijos karaliaus rezidenciją. Kylame į kalną, o artodo, jog mes anų laikų dalyviai. Vakarais vyksta ypatinga programa, kai pilį apšviečia prožektoriai, skamba muzika, moterys aimanuoja, o vyrai gina pilį.Liejasi daug kraujo ir pilis užkariaujama priešo. Brr, net šiurpuliukai po nugarą laksto, bet nors ir labai originalu, tačiau sugrįžkime į dabartį ir keliaukime toliau. Kaip visada vakarus moksleiviai praleidžia tūriningai :mokosi šokio meno, piešia, dainuoja. Suradome daug draugų. Kurie labai norėtų atvykti į mūsų šalį, tikriausiai kiti net nežino kas gi ta Lietuva. Kvietėme, su mielu noru turėsime ką parodyti ir tūriningai praleisti laisvalaikį. Laikas parodys ar mes būsime pasiekti, pvz. portugalų. Spalio 20 dieną lankomės mokykloje, einame stebėti pamokų. Bulgarų moksleiviai labai laisvai jaučiasi pamokose, tačiau mokslo siekia visi. Čia susipažįstame su rusų kalbos mokytoja, ji iš Irovo, tačiau jau seniai gyvena Bulgarijoje. Jau minėjau , jog čionykščiai žmonės labai vaišingi ir dėmesingi, tad esame pakviesti į svečius. Pas šią mokytoją labai paprasta, kuklu, bet labai jauku. Daug kalbame apie apie Bulgarijos politiką, mokyklos gyvenimą, pasakojame kokiomis mintimis gyvename mes. Dėkojame ir paliekame šią puikią šeimą su mintimi, o gal kada susitiksime.

Na tiek įspūdžių per tokį trumpą laiką aprašyti neįmaoma. Bulgarija mus priėmė labbai šiltai. Tai didelė pamoka kitoms šalims. Grafikas jau sudarytas. Su konkrečiais darbais jau mūsų laukia Ispanijoje, Barselonos širdyje. Skaitydami šiuos mano prisiminimus, tikriausiai pagalvosite, jog mes atsotogų buvome išvykę. Gavome didelę dozę atgaivos sielai – aplankėme daug muziejų, praturtinome akiratį, sveiku ir ekologišku maistu atgaivinome kūną, sveikoje aplinkoje (kalnai, upės).

Pamąstėme kuo mes nustebintume projekto dalyvius. Visas dienas daug bendravome, dalijomės įspūdžiais įvairiomis kalbomuis ir lenkiškai, ir rusiškai, ir angliškai, o pritrūkus žodžių – lietuviškai. Taigi Europa, mes jau viena koja čia, tad lauk mūsų, kai įkelsime abi. Iki pasimatymo Ispanijoje.