GELVONŲ VIDURINĖS MOKYKLOS ISTORIJA
Gelvonų vidurinės mokyklos istorija, galbūt, nėra tokia ilga ir
spalvinga, kaip paties miestelio istorija. Gelvonai minimi
kryžiuočių kelių aprašymuose ( taip vadinamuose Wegeberichtuose
) jau XIV a.
Kaip buvo mokomi Gelvonų miestelio ir apylinkių vaikai LDK
laikais, duomenų neturime, tačiau XVIII a. vizitacijų
pranešimuose jau minima Gelvonų parapijinė mokykla. Pirmasis
paminėjimas datuojamas 1781 m., tad mokykla jau skaičiuoja 229
m.
Kiekvienas laikmetis įneša savų naujovių, permainų –
džiaugsmingų ar skausmingų. Taip keitėsi ir Gelvonų mokykla, jos
struktūra.
Iki 1865 m. mokykla veikė su pertraukomis, o 1865 m. čia jau yra
triklasė liaudies mokykla. 1908 m. – dviklasė ministerinė
mokykla. Tuo metu ji glaudėsi mediniame pastate. Neišvengė
Gelvonų mokykla ir XIX a. carinės Rusijos vykdytos ,, Lenkiškų
pradų naikinimo “ politikos. 1781 – 1918 metais vaikai buvo
mokomi rusų kalba.
Tik 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Gelvonuose veikė
lietuviška pradinė mokykla. 1921 – 1928 m. jau veikė
progimnazija, tačiau 1928 m. iškėlus progimnaziją į Giedraičius,
vėl liko pradinė mokykla, veikusi iki 1935 m. Tais metais
prisidėjo 5 – sis skyrius, o 1936 m. – 6 – sis skyrius.
Kadangi Gelvonų miestelyje gyveno daug žydų, 1928 – 1935 m. buvo
ir žydų pradžios mokyklos klasės.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė normalią mokyklos veiklą. Dėl
vokiečių vykdytos antisemitinės politikos, neliko ir žydų
pradžios mokyklos. Tik 1944 m. spalio 1 d., vėl buvo atidaryta
Gelvonų progimnazija. 1950 – 1951 m. jau buvo pilna vidurinė
mokykla. Tais pat metais išleista ir pirmoji abiturientų laida.
1959 m. buvo įvestas gamybinis mokymas – vyresnių klasių
berniukai ( ilgą laiką ir mergaitės ) mokėsi traktoriaus
pagrindų, o 1994 m. ikiprofesinis mokymas – mergaitės pradėjo
mokytis buities darbų – kulinarijos, megzti, siūti, berniukai –
staliaus darbų. 1994 m., siekiant, kad kuo daugiau moksleivių
įgytų vidurinį išsilavinimą, įsteigiamos jaunimo klasės. Šias
klases lankė stokojantys motyvacijos, dėl įvairių priežasčių
metę mokslus moksleiviai. Dabar jie sėkmingai baigia mokslus,
įgyja profesijas ir integruojasi į visuomenę. Taip 1994 – 95 m.
m. m. jaunimo klasėse mokėsi 21 moksleivis, 1995 – 96 m. m. –
32, 1996 – 97 m. m. – 36, 1997 – 98 m. m. – 35, 1998 – 99 m. m.
– 32, 1999 – 2000 m. m. – 38, 2000 – 2001 m. m. – 42 moksleiviai.
Pati mokykla taip pat pasikeitė neatpažįstamai. Iki 1963 m.
mokyklai priklausė penki, senos statybos pastatai, nepritaikyti
mokymo reikmėms. Centrinis pastatas buvo taip vadinamas ,,
baltas mūras” – vienintelis mūrinis pastatas. Mokytojams ir
mokiniams į pamokas teko vaikščioti iš vieno pastato į kitą.
Darbo sąlygos buvo sunkios. Tik 1963 m. pastačius pirmąjį 8
klasių priestatą padėtis pagerėjo. 1964 m. pastatytas ir
antrasis 6 klasių priestatas, o buvusiame pradinių klasių
pastate įrengtas vaikų darželis. Pastačius antrąjį priestatą
buvo įsteigti ir netipiniai fizikos, chemijos ir biologijos
kabinetai. Pradėjus dirbti kabinetine sistema, buvo įsteigta dar
17 įvairių mokomųjų dalykų kabinetų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai
ir kuriantis tautinei mokyklai, vėl buvo grįžta prie klasių, o
dar vėliau vėl sugrąžinta kabinetinė sistema.
1978 m. buvo pastatytas 80 vietų bendrabutis su valgykla ir
centriniu šildymu, o 1979 m. – aštuonbutis namas mokytojams.
1994 m. įrengta sporto salė.
2003 m. visiškai atnaujinta senojo mokyklos pastato dalis,
kažkada priklausiusi vienuolynui. Bendromis mokytojų, moksleivių
ir jų tėvų jėgomis, vykdant projektą ,, Mokykla ir kaimo
bendruomenė “, 2002 – 2003 mokslo metais buvo visiškai pakeista
mokyklos aplinka.
Apie senosios Gelvonų mokyklos moksleivių skaičių, sprendžiam iš
išlikusių ataskaitų ir vizitacijų dokumentų. 1781 m. mokėsi 10
bajorų ir 12 miestelėnų vaikų. Čia norėtųsi pastebėti, kad
Lietuvos istorijos archyve pavyko rasti net to meto Gelvonų
mokyklos pamokų tvarkaraštį, aprašymus, kiek laiko tęsiasi
mokslo metai. Šių dokumentų kopijos dabar paskolintos knygos
apie Gelvonų kraštą rengėjams.
1804 m. mokėsi 7 mokiniai, 1831 m. jau 60 mokinių, 1935 – 36 m.
m. – 176 mokiniai.1951 – 52 m. m. 390, 1964 – 65 m. m. – 222,
1980 m. m. – 288, 1985 m. tik 173 moksleiviai. Dabar, vis
mažėjant gimstamumui, užsidarant daugeliui mokyklų, galima tik
pasidžiaugti, kad Gelvonų mokykloje dar vis išsilaiko maždaug
200 moksleivių skaičius.
Mokykla jau išleido 53 abiturientų laidas.
Apie pirmuosius Gelvonų mokyklos mokytojus tikslių žinių
neturime. Žinoma tik, kad parapijinėje mokykloje dirbo
dvasininkai. Vienas jų, 1883 – 1903 m. dirbęs stačiatikių
dvasininkas Davidovičius, aktyviai vykdė rusinimo politiką.
Ne tiek jau daug vardų ir pavardžių išliko iki mūsų dienų ir iš
vėlesnių laikų, nes mokytojai dažnai buvo keičiami.
Progimnazijoje direktoriumi dirbo Židanavičius, vokiečių kalbos
mokytoja Majytė, lietuvių kalbos mokytoja Mitkaitė, matematikos
mokytojas Gražulis, piešimo ir muzikos mokytojas Kisielius.
Tikybą dėstė klebonas Juknys. 1934 m. į Gelvonų mokyklą atvyko
dirbti mokytoju Aleksandras Juškevičius, vėliau tapęs ir
mokyklos direktoriumi.
Nuo 1937 m. iki karo 6 – ių skyrių mokykloje dirbo 8 mokytojai:
A. Juškevičius, V. Vasiliauskas, K. Žukas, A. Vaitkevičius, M.
Pociūnaitė, M.Jakučiūnienė, K. Puzoraitė ir A. Senkus.
Pokario metų progimnazijai vadovavo jau minėtasis A. Juškevičius
( 1945 – 1950 ). Po to Veronika Žemaitaitienė ( 1950 – 1965 ),
Jonas Kavaliauskas ( 1966 – 1972 ), Veronika Dubietienė ( 1972 –
1978 ), Aldona Steckienė ( 1978 – 1981 ). Nuo 1981 m. mokyklai
vadovauja Ona Valančienė.
Mokykla dar ir dabar neturi savo aktų salės, tačiau tai netrukdo
moksleiviams ir mokytojams aktyviai dalyvauti įvairiuose
projektuose, rengiami koncertai, sporto varžybos į kuriuos
įtraukiami ir miestelio bei apylinkių žmonės. Ypač stengiamasi
puoselėti pagarbą ir meilę gimtajam kraštui, jo istorijai. Jau
kelinti metai iš eilės mokykloje vykdomas kraštotyrinis
projektas ,,Gelvonai”, surinkta medžiaga bus panaudota jau
minėtoje knygoje apie Gelvonų kraštą.
Vyresniosios kartos žmonės dar prisimena, kad skverelyje prieš
bažnyčią stovėjo paminklas Gelvonų apylinkėse žuvusiems
kovotojams už tarybų valdžią. Šis paminklas buvo demontuotas
1991m. O 1997 m. buvo pristatytas naujojo monumento maketas. Iš
Karelijos granito iškalti lūžiai simbolizuoja tragediją, iš
bronzos išlietas kalavijas – kovą, o nišoje žydinčios raudonos
gėlės – kraują ir skausmą. Šis paminklas Gelvonuose skirtas
Didžiosios kovos apygardos partizanams, kuriems vadovavo ,,Žaliasis
velnias “ - Jonas Misiūnas. Nors to meto įvykius tikrai
skausminga prisiminti, tačiau to pamiršti nevalia. O prisiminti
ir papasakoti yra ką. |