|
||||
 
|
Gelvonai minimi nuo 1385 metų. Daugiau sužinosite apsilankę šventėje…  Šiandien – Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena, ne tik rudens, bet ir mokslo metų pradžia. Gimnazijos kieme, skambant varpeliui, gražia dvyliktokų ir pirmokų eisena prasidėjo šventė. Šiemet mokyklos duris atvėrė keturi pirmokai, taip pat po metų pertraukos gimnazijoje ir vėl yra dvyliktokų klasė. Skambant Lietuvos himnui buvo pakelta Lietuvos valstybinė vėliava, kuri plėvesuos iki pat paskutinės mokslo metų dienos. 
Po linksmybių kupinos pirmosios stovyklos dienos, antroji diena (birželio 19 d.) prasidėjo rimtesne kelione į Krikštėnus, kur mokiniai aplankė Aušros vartų Marijos ir Šv. Teresėlės seserų vienuolyną. Vienuolyno koplytėlėje mokinius priėmusi sesuo Bernadeta papasakojo drąsios merginos – vienuolyno įkūrėjos Šv. Teresėlės gyvenimo istoriją, kartu su mokiniais nagrinėjo, kaip dideli troškimai kasdieniais mažais žingsneliais paverčiami tikrove, kartu sugiedojo giesmę. Vėliau mokiniai pasivaikščiojo po Krikštėnų dvaro parką, kur ne tik smagiai pasisupo, bet ir apžiūrėjo parko gyvūnus: ožkas, ponius, įvairius paukščius. Grįžę į stovyklą ir papietavę, jaunesniųjų klasių mokiniai kartu su geografijos mokytoja Danguole Savickiene aplankė Gelvonų kaimo gyventojus ir atliko šulinių vandens tyrimus, tam naudodami specialią tyrimų įrangą. Tuo tarpu vyresni mokiniai, padedami darbų mokytojo Kęstučio Stankevičiaus ir mokytojos Andželos Varanienės, kūrė dekoratyvines tvoreles su liaudies raštų motyvais. Po šių užsiėmimų mokiniai turėjo progą išsidekoruoti sau marškinėlius, kepurę ar skarelę. Pavakary mokiniai žaidė tinklinį, o vakarą pradėjo su diskoteka, kuri vėliau pavirto į kino filmų naktį. Taip praėjo turininga ir įvairių veiklų kupina antroji stovyklos diena. Na, o trečiąją dieną (birželio 20 d.) stovyklos planus pakoregavo oro sąlygos. Likę stovyklavietėje, mokiniai vystė savo kūrybinį ir inžinerinį mąstymą: turėjo sukonstruoti kuo aukštesnį bokštą iš „spageti“ makaronų. Šią užduotį geriausiai įveikė „Pingvinų“ komanda, kurios bokštas pasiekė net 162 cm aukštį. 
Birželio 19 dienos popietę gimnazijos darbuotojai keliavo į Kėdainių rajono Krakių miestelyje esantį Mikalojaus Katkaus sodybą-muziejų. M. Katkus labai svarbus Krakių miesteliui švietėjiška veikla. Čia juos pasitiko marčios Malvina ir Akvilina, kurios buvo tokios tikroviškos XIX-XX a. laikmečiui. Darbuotojai čia dalyvavo edukacijoje, kuri pulsavo šmaikštumu, istorijomis apie to laikmečio žmones. Marčios labai norėtų ištekėti, tad Malvutė su Akviliute vis traukė ir traukė iš pasoginės skrynios austus rankšluosčius, ,,gūnias“, lovatieses, milus ir drobeles. Be perstojo liejosi linksmi pasa0kojimai apie to meto jaunamartės (moters) darbus: audimą, verpimą, kočiojimą, audeklų dažymą bei meilės istorijomis. O kokios vaišės laukė , kokio skanumo grucė, gira gaivinomės ir iš ,,kleboniškos“ taurelės po šlakelį paragavo…Turininga edukacinė programa ,,Kelias į marčias: išverptas, išaustas, išsvajotas“ puikiai reprezentuoja savo gimtąjį kraštą ir jo žmones. Džiaugiamės poilsiu, kurį sukūrė Akviliutė ir Malvutė. 
Birželio 18 d. tapo neįprasta diena – šiandien į mokyklą susirinko stovyklautojai! Net 26 mokiniai nusprendė pratęsti mokslo metus mokyklos stovykloje. 
Birželio 17 dieną gimnazijos mokytojai susitiko su dailininke keramike, televizijos laidų vedėja, labai kūrybinga ir charizmatiška Nomeda Marčėnaite. Šiltai ir nuoširdžiai bendraujanti menininkė susitikimą pradėjo pokalbiu apie kūrybiškumą ir koks svarbus yra požiūris į gyvenimą, kuriame kiekvienas iš mūsų esame savitas, nepakartojamas, turintis labai daug gebėjimų, tačiau apie tai pamirštame ir stengiamės būti tokiais, kokius mus nori matyti aplinkiniai, neišdrįstame būti savimi. Pasak Nomedos, gyvenimą turime vienintelį, tad reikia jausti kiekvieną dieną, minutę ir jaustis laimingam. Po jaukaus pokalbio menininkė pakvietė į kūrybinį užsiėmimą „Puodeliavimas su Nomeda“. Jos žodžiais: „Pradžioje visi prisiekinėja, jog niekada nieko gera nėra nupiešę, o po kelių valandų sako, kad netyčia…“ Ir tikrai – puodeliai pražydo įvairiausiomis spalvomis ir vaizdais, dekoruoti labai skirtingai, tačiau kiekvienas kūrinys ypatingas, išskirtinis, o veiduose švytėjo šypsenos ir nuo proceso, ir nuo gauto rezultato. Kokie spalvoti ir skirtingi esame! Į namus iškeliavo unikalūs, savo pačių dekoruoti puodeliai. 
|
|||
