Gelvonų vidurinės mokyklos istorija, galbūt, nėra tokia ilga ir spalvinga, kaip paties miestelio istorija. Gelvonai minimi kryžiuočių kelių aprašymuose ( taip vadinamuose Wegeberichtuose ) jau XIV a.
Kaip buvo mokomi Gelvonų miestelio ir apylinkių vaikai LDK laikais, duomenų neturime, tačiau XVIII a. vizitacijų pranešimuose jau minima Gelvonų parapijinė mokykla. Pirmasis paminėjimas datuojamas 1781 m., tad mokykla jau skaičiuoja 229 m.
Kiekvienas laikmetis įneša savų naujovių, permainų – džiaugsmingų ar skausmingų. Taip keitėsi ir Gelvonų mokykla, jos struktūra.
Iki 1865 m. mokykla veikė su pertraukomis, o 1865 m. čia jau yra triklasė liaudies mokykla. 1908 m. – dviklasė ministerinė mokykla. Tuo metu ji glaudėsi mediniame pastate. Neišvengė Gelvonų mokykla ir XIX a. carinės Rusijos vykdytos „Lenkiškų pradų naikinimo “ politikos. 1781 – 1918 metais vaikai buvo mokomi rusų kalba.
Tik 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Gelvonuose veikė lietuviška pradinė mokykla. 1921 – 1928 m. jau veikė progimnazija, tačiau 1928 m. iškėlus progimnaziją į Giedraičius, vėl liko pradinė mokykla, veikusi iki 1935 m. Tais metais prisidėjo 5 – sis skyrius, o 1936 m. – 6 – sis skyrius.
Kadangi Gelvonų miestelyje gyveno daug žydų, 1928 – 1935 m. buvo ir žydų pradžios mokyklos klasės.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė normalią mokyklos veiklą. Dėl vokiečių vykdytos antisemitinės politikos, neliko ir žydų pradžios mokyklos. Tik 1944 m. spalio 1 d., vėl buvo atidaryta Gelvonų progimnazija. 1950 – 1951 m. jau buvo pilna vidurinė mokykla. Tais pat metais išleista ir pirmoji abiturientų laida. 1959 m. buvo įvestas gamybinis mokymas – vyresnių klasių berniukai ( ilgą laiką ir mergaitės ) mokėsi traktoriaus pagrindų, o 1994 m. ikiprofesinis mokymas – mergaitės pradėjo mokytis buities darbų – kulinarijos, megzti, siūti, berniukai – staliaus darbų. 1994 m., siekiant, kad kuo daugiau moksleivių įgytų vidurinį išsilavinimą, įsteigiamos jaunimo klasės. Šias klases lankė stokojantys motyvacijos, dėl įvairių priežasčių metę mokslus moksleiviai. Dabar jie sėkmingai baigia mokslus, įgyja profesijas ir integruojasi į visuomenę. Taip 1994 – 95 m. m. m. jaunimo klasėse mokėsi 21 moksleivis, 1995 – 96 m. m. – 32, 1996 – 97 m. m. – 36, 1997 – 98 m. m. – 35, 1998 – 99 m. m. – 32, 1999 – 2000 m. m. – 38, 2000 – 2001 m. m. – 42 moksleiviai.
Pati mokykla taip pat pasikeitė neatpažįstamai. Iki 1963 m. mokyklai priklausė penki, senos statybos pastatai, nepritaikyti mokymo reikmėms. Centrinis pastatas buvo taip vadinamas „baltas mūras“ – vienintelis mūrinis pastatas. Mokytojams ir mokiniams į pamokas teko vaikščioti iš vieno pastato į kitą. Darbo sąlygos buvo sunkios. Tik 1963 m. pastačius pirmąjį 8 klasių priestatą padėtis pagerėjo. 1964 m. pastatytas ir antrasis 6 klasių priestatas, o buvusiame pradinių klasių pastate įrengtas vaikų darželis. Pastačius antrąjį priestatą buvo įsteigti ir netipiniai fizikos, chemijos ir biologijos kabinetai. Pradėjus dirbti kabinetine sistema, buvo įsteigta dar 17 įvairių mokomųjų dalykų kabinetų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir kuriantis tautinei mokyklai, vėl buvo grįžta prie klasių, o dar vėliau vėl sugrąžinta kabinetinė sistema.
1978 m. buvo pastatytas 80 vietų bendrabutis su valgykla ir centriniu šildymu, o 1979 m. – aštuonbutis namas mokytojams. 1994 m. įrengta sporto salė.
2003 m. visiškai atnaujinta senojo mokyklos pastato dalis, kažkada priklausiusi vienuolynui. Bendromis mokytojų, moksleivių ir jų tėvų jėgomis, vykdant projektą „Mokykla ir kaimo bendruomenė“, 2002 – 2003 mokslo metais buvo visiškai pakeista mokyklos aplinka.
Apie senosios Gelvonų mokyklos moksleivių skaičių, sprendžiam iš išlikusių ataskaitų ir vizitacijų dokumentų. 1781 m. mokėsi 10 bajorų ir 12 miestelėnų vaikų. Čia norėtųsi pastebėti, kad Lietuvos istorijos archyve pavyko rasti net to meto Gelvonų mokyklos pamokų tvarkaraštį, aprašymus, kiek laiko tęsiasi mokslo metai. Šių dokumentų kopijos dabar paskolintos knygos apie Gelvonų kraštą rengėjams.
1804 m. mokėsi 7 mokiniai, 1831 m. jau 60 mokinių, 1935 – 36 m. m. – 176 mokiniai.1951 – 52 m. m. 390, 1964 – 65 m. m. – 222, 1980 m. m. – 288, 1985 m. tik 173 moksleiviai. Dabar, vis mažėjant gimstamumui, užsidarant daugeliui mokyklų, galima tik pasidžiaugti, kad Gelvonų mokykloje dar vis išsilaiko maždaug 200 moksleivių skaičius.
Mokykla jau išleido 53 abiturientų laidas.
Apie pirmuosius Gelvonų mokyklos mokytojus tikslių žinių neturime. Žinoma tik, kad parapijinėje mokykloje dirbo dvasininkai. Vienas jų, 1883 – 1903 m. dirbęs stačiatikių dvasininkas Davidovičius, aktyviai vykdė rusinimo politiką.
Ne tiek jau daug vardų ir pavardžių išliko iki mūsų dienų ir iš vėlesnių laikų, nes mokytojai dažnai buvo keičiami. Progimnazijoje direktoriumi dirbo Židanavičius, vokiečių kalbos mokytoja Majytė, lietuvių kalbos mokytoja Mitkaitė, matematikos mokytojas Gražulis, piešimo ir muzikos mokytojas Kisielius. Tikybą dėstė klebonas Juknys. 1934 m. į Gelvonų mokyklą atvyko dirbti mokytoju Aleksandras Juškevičius, vėliau tapęs ir mokyklos direktoriumi.
Nuo 1937 m. iki karo 6 – ių skyrių mokykloje dirbo 8 mokytojai: A. Juškevičius, V. Vasiliauskas, K. Žukas, A. Vaitkevičius, M. Pociūnaitė, M.Jakučiūnienė, K. Puzoraitė ir A. Senkus.
Pokario metų progimnazijai vadovavo jau minėtasis A. Juškevičius ( 1945 – 1950 ). Po to Veronika Žemaitaitienė ( 1950 – 1965 ), Jonas Kavaliauskas ( 1966 – 1972 ), Veronika Dubietienė ( 1972 – 1978 ), Aldona Steckienė ( 1978 – 1981 ). Nuo 1981 m. mokyklai vadovauja Ona Valančienė.
Mokykla dar ir dabar neturi savo aktų salės, tačiau tai netrukdo moksleiviams ir mokytojams aktyviai dalyvauti įvairiuose projektuose, rengiami koncertai, sporto varžybos į kuriuos įtraukiami ir miestelio bei apylinkių žmonės. Ypač stengiamasi puoselėti pagarbą ir meilę gimtajam kraštui, jo istorijai. Jau kelinti metai iš eilės mokykloje vykdomas kraštotyrinis projektas „Gelvonai“, surinkta medžiaga bus panaudota jau minėtoje knygoje apie Gelvonų kraštą.
Vyresniosios kartos žmonės dar prisimena, kad skverelyje prieš bažnyčią stovėjo paminklas Gelvonų apylinkėse žuvusiems kovotojams už tarybų valdžią. Šis paminklas buvo demontuotas 1991m. O 1997 m. buvo pristatytas naujojo monumento maketas. Iš Karelijos granito iškalti lūžiai simbolizuoja tragediją, iš bronzos išlietas kalavijas – kovą, o nišoje žydinčios raudonos gėlės – kraują ir skausmą. Šis paminklas Gelvonuose skirtas Didžiosios kovos apygardos partizanams, kuriems vadovavo „Žaliasis velnias“ – Jonas Misiūnas. Nors to meto įvykius tikrai skausminga prisiminti, tačiau to pamiršti nevalia. O prisiminti ir papasakoti yra ką.
1996 metais sukuriamas mokyklos himnas ir vėliava. Himnui žodžius parašo direktorė O. Valančienė, muziką – Dalia Garnienė.
Dešimtmečiai šimtmečiai bėga
Skambutis čia kviečia kasdien.
Susirenka tie, kurie knygą pamėgo,
Kurie laimę atneš žmonėms.
Priedainis:
O mokykla, o mokykla,
Brangi sava, brangi sava
Tavęs verti mes mokiniai,
Mes – tavo liepos ąžuolai.
Čia Margų miškai, Žabų dvarai,
Marijos įminta pėda.
Senolių kapai mus šaukia čionai
Atminimai, jaunystės daina.
Pr.
Sparnus išauginti suspėjom,
Kad skrydžiui užtektų jėgų.
Mes grožį ir meilę, ir darbą pamėgom,
Dainuot ir mylėti kartu
Pr.
Pirmą kartą himnas buvo atliktas 220 mokyklos metinių proga (2001 m.), kai suvažiavo į susitikimą visų laidų abiturientai.