Pamokų laikas:

  1. 8.15 - 9.00
  2. 9.10 - 9.55
  3. 10.05 - 10.50
  4. 11.10 - 11.55
  5. 12.10 - 12.55
  6. 13.05 - 13.50
  7. 14.00 - 14.45
  8. 14.55 - 15.40

Turiningas mokslo metų užbaigimas

Karalienė vasara į mūsų jausmus, protus bei gyvenimus įsiveržė lyg uraganas. Pradėjome planuoti atostogas: kas Kanarų salose, kas Lietuvos gamtoje, o kai kas tiesiog savo kieme puoselėdamas savo aplinką.

Mokykloje vasaros gaiva jautėsi jau visas mėnuo. O kaip sunku mokiniams išsėdėti klasėse, pamokose, kai prieš save mato pavargusį ir sunerimusį mokytojo veidą. Sunerimusį, nes kiekvienas vaikas mums yra svarbus ir įdomus.

Planuojame veiklą, kuri būtų įdomi ne tik mokiniui, bet ir mokytojui. Juk tada gimsta turininga ir atsakinga veikla. Tad kimbame į darbus ir lekiame į gamtą. Vienos dienos stovykla, kurioje susirenka nei daug, nei mažai – 50 mokinių. Stovykla, kurioje prapuola visų metų pykčiai, ginčai, skamba juokas. Tinklinio varžybos, kuriose dalyvauja nuo penktoko iki solidaus amžiaus mokytojo. Saldi pergalė visus vilioja. Merginos pina vainikus, kulinarės verda pietus, o kai kurios palaiko kompaniją vaikinams, kurie žvejoja. Sveika ir įdomu.

Tradicija mūsų mokykloje tampa baidarių sportas. Jis populiarus ne tik mokinių, bet ir mokytojų tarpe. Kiekvienąkart pasirenkama vis kita trasa. Šiemet Širvintos upe plaukė įvairaus amžiaus mokiniai.

„Rieda mano ratai, nieko jie namato, skrodžiu orą ir visa krūtine alsuoju…“ – šūkis, kuriuo vadovaujasi mūsų dviratininkai. Važinėjimasis dviračiais – dar viena sporto šaka, kurią mielai renkasi mūsų mokiniai. Šįkart su dviračiais link Liukonių skriejo šeštokai. Ir vėl žaidimai, maudynės, skanūs pietūs gamtoje.

Pradinių klasių mokiniai turėjo vasaros stovyklą. Veiklos taip pat čia netrūko. Aplankė Jaskaudžiuose esantį muziejų, ponų Radionovų sodybą. Paskutinę dieną, prisijungus penktokams, aplankė Trakus, kuriuose laiko veltui nešvaistė, smagiai pramogavo: dalyvavo lobio ieškojime, Trakų pilyje šaudė iš senovinių ginklų.

Pagal COMENIUS projektą Jūratė Balukevičienė ir Daiva Taučiuvienė su keturiais mokiniais: Laurynu Liuiza, Laura Jatkauskaite, Viktorija Švedaite ir Rūta Daunoravičiūte, vyko į Estiją. Ten vyko projekto uždarymas, buvo aptarti veiklos rezultatai, išleista knyga.

Pagal COMENIUS projektą net 50 mokinių aplankė ir Žemaitiją. Čia mokiniai aplankė Šaltojo karo muziejų, kuris įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Taip pat aplankytas ir pirmasis kraštotyros muziejus Žemaitijoje – Baubliai.

Paskutinę mokslo metų dieną visi susirinkome pasidžiaugti pasiektais rezultatais ir užbaigti mokslo metus. Mokyklos kiemelyje tradiciškai sugiedojome mokyklos himną, mokiniams įteikėme pradinio bei pagrindinio išsilavinimo dokumentus, padėkojome labai gerai ir gerai besimokantiems mokiniams, nuleidome vėliavą.

Džiaugiamės, kad šie metai buvo kūrybingi, kupini įdomios veiklos, gerų rezultatų. Bet kad ir kokie būtume energingi ir stiprūs, poilsis taip pat reikalingas. Tad linkime įspūdingų vasariškų akimirkų bei laukiame sugrįžtančių su nauju kūrybiniu polėkiu.

Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos
Metodinės tarybos nariai

Išvyka į Jaskaudžių kaimą

Vieną saulėtą gegužės dieną mes, Gelvonų vidurinės mokyklos pradinukai, išvažiavome į Jaskaudžių kaime esančias sodybas.

Pirmoji sodyba priklauso Daliai ir Valdui Radionovams. Aplinka labai graži, sutvarkyta. Ją supa nuostabus sodas, papuoštas dviem tvenkiniais, tilteliais, pavėsine, sūpuoklėmis. Labiausiai patiko maitinti žuvytes. Įmetėme duonos gabalėlį ir suplaukė visas būrys didelių ir mažų žuvelių. Supomės sūpuoklėmis, pavėsinėje kalbėjomės su sodybos šeimininku ir jo dukra. Šeimininkas tarnavo laivyne. Jis mums parodė ir papasakojo apie name esančius eksponatus. Tai gyvūnų galvų kaukolės, stirnų ir briedžių ragai, iltys. Didžiausią įspūdį paliko bebro kaukolė. Šeimininko dukra mus vaišino laimės sausainiukais. Jie buvo gražiai įpakuoti ir kiekviename buvo lapelis su palinkėjimu. Atsisveikinome su šeimininkais ir pasukome į kaimyninę sodybą.

Kitoje sodyboje mus pasitiko jos šeimininkas Rimantas Puzinas. Sodyboje labai įdomu, nes yra vėjinis malūnas. Įdomi jo įranga ir darbas. Antrame aukšte yra labai daug medinių skulptūrėlių vaizduojančių žmones, gyvūnus. Taip pat matėme daug senovinių rakandų, kai kurių net pavadinimų nežinojome. Šeimininkas apie viską papasakojo. Dar kitame name matėme daugybę lėlių. Lėles surinko arba pagamino sodybos šeimininkės Raimondos giminė. Kai kurios labai senos, todėl labai įdomios, nes dabar tokių lėlių niekas negamina. Sodybos aplinka papuošta akmenimis. Ant kiekvieno akmens yra kas nors išskaptuota. Mums šios skulptūros labai patiko. Padėkojome šeimininkui ir atsisveikinę išvažiavome namo.
Labai ačiū mūsų mokyklos direktorei O. Valančienei už autobusiuką ir rūpinimąsi šia išvyka. Dėkojame ir pradinių klasių mokytojoms Violetai ir Audronei.

Adomas Vaitonis, 4 klasės mokinys,

Ferdinandas Vaitonis, 2 klasės mokinys.

Bendravimas- mūsų stiprybė

Antuanas de Sent – Egziuperi teigė, jog vienintelė vertybė žemėje – žmogaus ryšys su žmogumi. Bendravimas yra ryšys, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Kiekvienas žmogus su kažkuo bendrauja. Jeigu nėra bendravimo, tada žmogus negyvena tikrojo gyvenimo, jis paprasčiausiai egzistuoja.

Vaikų gyvenime labai svarbią vietą užima ryšys su aplinkiniais, nes vaikai, kaip niekas kitas, nori būti suprasti bei mylimi. Nuo to, kokią bendravimo patirtį įgys vaikai tėvų namuose, mokykloje, labai priklauso, kaip sėkmingai susiklostys jų gyvenimas. Todėl Gelvonų vidurinės mokyklos mokytojai, tėvai, klasių vadovai, administracija šiais mokslo metais daug dėmesio skyrė bendravimo ir bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, draugiškų santykių tarp mokinių ugdymui. Individualių pokalbių, seminarų, akcijų, renginių metu atsiskleidžia gerosios vaiko savybės, trūkumai.

Jau tapo tradicija kasmet prieš didžiąsias žiemos šventes aplankyti Širvintų socialinių paslaugų centro gyventojus, pasveikinti juos su šventėmis, palinkėti geros kloties. Tai viena iš mokykloje vykdomos akcijos „Ištieskime Gerumui ranką“ išraiškų. Mokyklos mokiniai nepamiršta ir savo seniūnijos garbaus amžiaus žmonių. Aplanko juos, įteikia dovanėles, pasveikina. Tokios akcijos žadina atjautos jausmą, moko bendrauti, dalintis šiluma su senais ir vienišais žmonėmis.

Ne paslaptis, kad labai dažnai vaikai mokykloje vietoj šilto bendravimo patiria patyčias, užgauliojimus. Smurtas nėra būdinga žmonių savybė, todėl turėtų sulaukti ryžtingo atkirčio. Smurto ir patyčių mažinimui mokykloje skiriama akcija „Draugauju aš, draugauk ir tu“. Akcijos metu vyko seminaras 6, 7 ir 8 klasių mokiniams „Bendravimo menas“. PPT psichologė Olga Gerviatovič mokė vaikus bendrauti ir bendradarbiauti, spręsti iškilusias problemas ir situacijas. Klasių auklėtojai vedė klasėse pokalbius tema „Mano klasė“. Vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo paskaitoje „Teisė būti saugiam“. Jos metu Širvintų policijos prevencinio poskyrio specialistė Ginta Čepienė supažindino mokinius su jų teisėmis ir pareigomis, komentavo ir gvildeno įstatymus, teisės aktus, apibrėžiančius mokinių teises, jų ribas bei netinkamo elgesio pasekmes. Daug dėmesio sulaukė popietė „Draugystės estafetė“. Jos metu 6-9 klasių mokiniai varžėsi įvairiose rungtyse, labai jaudinosi ir palaikė savo komandų narius. Po estafetės visi vieningai nutarė, kad nugalėjo draugystė. Akciją „Draugauju aš, draugauk ir tu“ vainikavo paroda „Draugystės knyga“. Kiekviena klasė sukūrė savo „Draugystės knygą“. Joje spalvingai, linksmai ir šmaikščiai reiškė mintis apie savo klasės draugus, draugystę. Išradingai apipavidalintos knygos sulaukė didelio visų susidomėjimo.

Pasibaigus kovo mėnesio renginiams, bendravimo ir draugystės tema nebuvo pamiršta. Balandžio mėnesį mokiniai buvo suburti akcijai „Tvarkinga aplinka – jauki aplinka“. Jos metu mokiniai tvarkė mokyklos ir miestelio teritoriją, grąžino aplinką. Bendras darbas, linksmas juokas ir jaunatviškas entuziazmas suartina jaunus žmones, užsimezga bendrumo jausmas.

10 klasės mokiniai šiais mokslo metais įsijungė į projektą „Auginkime vieni kitus“. Projektas buvo skirtas veiklai ir bendradarbiavimui su jaunesniais mokiniais. Gegužės mėnesio eigoje dešimtos klasės mergaitės vedė popietes 1-4 klasių mokiniams. Vaikai kalbėjo apie savo geriausią draugą, piešė, mokėsi apie draugus sakyti tik gerus žodžius. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai klausėsi mokinių tarybos narių skaitomų pasakų, patys jas sekė. O 5-6 klasėms mokinių tarybos nariai suorganizavo „Linksmąją karusėlę“.

Tai tik keletas epizodų iš viso didelio darbo, kuris yra atliekamas mokykloje, kad vaikai joje jaustųsi saugiai ir patys būtų draugiškai nusiteikę kitų atžvilgiu.

Gelvonų vidurinės mokyklos
vyresnioji socialinė pedagogė Anfija Bartkevičienė

 

Pabaigtuvių puokštė

Artėjant vasarai, Širvintų rajono Gelvonų vidurinėje mokykloje tradiciškai organizuojama mokslo metų pabaigos šventė. Ne išimtis – ir šie metai. Šį kartą pasidžiaugti mokinių ir mokytojų nuveiktais darbais nusprendėme Gelvonų kultūros namuose.

2014 m. gegužės 21 d. mokslo metų pabaigos šventė „Pabaigtuvių puokštė“ pradėta Gėlių šokiu. Šokį pakeitė Moksliukės (vienuoliktokės Gintarės Bartkevičiūtės) ir Linksmutės (dešimtokės Brigitos Samušytės) pasikalbėjimas (o gal nesusikalbėjimas?) apie mokslą ir vasarą. Moksliukė vis nerimavo, kad visko nespės iki vasaros atostogų išmokti, o Linksmutė bandė išaiškinti, kad vien mokslo žmogui neužtenka, kad reikia kartais ir pasilinksminti: pašokti, padainuoti…

Nuotaikingas G. Bartkevičiūtės ir B. Samušytės dialogas įtraukė visus žiūrovus: tėvelius, mokytojus, mokinius, į šventės sūkurį. Šventės metu buvo dainuojamos dainos, kurias atliko tiek patys mažiausieji – priešmokyklinės grupės mokiniai, tiek vyresni, taip pat buvo šokama ir, žinoma, daug kalbama apie tai, ką nuveikėme ir ko pasiekėme šiais mokslo metais. Mokytojos Jūratė Garnienė, Jūratė Balukevičienė ir Sondra Bartulienė pristatė projektinę veiklą, pasidžiaugė nuveiktais darbais, padėkojo mokiniams, prisidėjusiems prie projektų įgyvendinimo.

Mokyklos pavaduotoja ugdymui Jūratė Stankevičienė po linksmų dainų ir šokių, informacinių kalbų pasidžiaugė, jog mokykloje yra daug labai gerai ir gerai besimokančių mokinių, olimpiadų nugalėtojų. Taip pat palinkėjo ir toliau siekti tokių gerų rezultatų. Vėliau jaunesnieji mokiniai sušoko baigiamąjį šokį, po kurio tarti žodį buvo pakviesta mokyklos direktorė Ona Valančienė. Jai šventės viešnios: Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė, įteikė pabaigtuvių puokštę.

Laimingas žmogus, kuris gali ir mokytis, ir šokti, ir dainuoti. Smagu, kad tokie yra mūsų mokiniai. Šventės metu ne vienas galėjo įsitikinti, kad tiek mažėliai, tiek vyresni mokyklos berniukai ir mergaitės yra nuostabūs: jie ne tik gerai mokosi, bet ir dainuoja, šoka, groja.

Jurgita Striškienė

Augalų žavadienis

Ko gero retai susimąstome, kokia yra augalų reikšmė mūsų kasdieniniame gyvenime. O juk jie yra pagrindinis maisto, kuro, įvairių medžiagų šaltinis: rytinė arbata su koše ir uogiene, visų taip mėgstami džinsai, aliejai ir kiti produktai. Viskas yra augalinės kilmės, todėl augalai tikrai verti mūsų susižavėjimo ir pagarbos.

Gegužė yra pats nuostabiausias metas grožėtis gamta ir augalais. Nes tik mylimi ir prižiūrimi augalėliai klesti, auga ir džiugina žmones savo grožiu bei teikiama nauda. Gegužės 16 dieną Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos biologijos mokytojos iniciatyva galėjome apsilankyti Aleksandro Stulginskio universitete organizuotoje paskaitoje „Augalų žavadienyje“.

Lankydamiesi ASU Augalų biotechnologijos laboratorijoje turėjome galimybę stebėti ir patys pamėginti augalo dauginimą mėgintuvėlyje. Laboratorijoje mums papasakojo, kokia veikla užsiima mokslininkai, kokia yra jų kasdienybė. Taip pat išsamiau papasakojo, ko reikia, kad augalai augtų, kur realizuojami jau užauginti augaliukai. Universiteto auditorijoje pasijautėme taip, lyg patys jau krimstume mokslus ASU, o laboratorijoje sužinojome daug naujų dalykų.

Maisto žaliavų kokybės ir saugos nustatymo laboratorijoje galėjome apžiūrėti naujai išvestas, įvairias augalų rūšis. Augalai yra išties įspūdingi: vieni dideliais, spalvotais lapais, kiti nuostabiais žiedais ir pan. Vėliau ėjome į patalpas, kuriose yra tiriami maisto produktai. Pavyzdžiui, yra nustatomas vaisių spalvotumas, minkštumas arba juose esamų nitratų kiekis. Taip pat galėjome apžiūrėti prietaisus, kuriais yra tiriami maisto produktai. Buvome pavaišinti išdžiovintomis aktinidijomis, paaiškėjo, jog suvalgius vieną uogą, gauname vitamino C dienos normą. Taigi buvo tikrai įdomu apsilankyti šioje laboratorijoje, nes galėjome stebėti, kaip vyksta maisto produktų tyrimas.

Lauko praktikoje pamatėme visą naujoviškų traktorių arsenalą. Traktoriai kompiuterizuoti, kiti net geresni už mūsų lengvąsias mašinas. Dėstytojos pagalba nustatinėjome chlorofilo kiekį augaluose. Pasirodo, jog pašalusiuose augaluose chlorofilo kiekis mažesnis nei ką tik išskleidusiuose lapelius augaluose.

Tik vieno ASU dėstytojai gailėjo, kad studentai labai retai kada renkasi darbą pagal specialybę, tad palinkėsime būsimiems studentams mylėti savo kraštą, stebėti kaip auga augalai, grožėtis sodų žiedais ir klausytis kaip kalba augantis derlius.

12 kl. mokinė Laura Rutkauskaitė

Edukacinė programa „Lino kelias“

Širvintų rajono Gelvonų vidurinėje mokykloje toliau vykdomas projektas „Kas kraitelėje gyvena?“, kuris finansuojamas kredito unijos „Ūkininkų taupa“. Skaitytojams dar kartą norime priminti, jog vienas projekto uždavinių – supažindinti su istoriškai susiformavusiomis tradicijomis.

Lietingą 2014 m. gegužės 12 d. rytą nusprendėme važiuoti į Rumšiškes. Nors kelionės pradžia nežadėjo nieko gera, tačiau pasiekus tikslą – Lietuvos liaudies buities muziejų, oras pasitaisė. Galėjome neskubėdami keliauti link Žemaitijos sektoriaus, kuriame turėjo vykti edukacinė programa „Lino kelias“.

Netrukus pasiekėme Gintališkės sodybą. Tai tradicinė vidutinio valstiečio, turėjusio 18 hektarų žemės, besivertusio javų ir linų auginimu bei gyvulininkyste, sodyba. Būtent čia mus pasitiko Teodora – edukacinės programos vadovė. Ji programą pradėjo šokiu – rateliu, trumpai aptarė lino praktinį pritaikymą bei jo vietą papročiuose ir apeigose.

Vėliau ėjome į sodybos kluoną, kuriame apžiūrėjome linų apdirbimo ekspoziciją, klausėmės pasakojamo apie lino naudą. Vadovė demonstravo darbus, kuriuos būtina nudirbti, kad lauko augalas taptų dailiu raštuotu audeklu.

Audiniai iš lino yra vieni seniausių pasaulyje. Lietuvoje linas taip pat turi gilias tradicijas. Lietuvių liaudyje šis augalas buvo laikomas šventu, senoliai tikėjo, jog jis turi ypatingą galią kovojant su velniais, raganomis ir kitomis piktomis dvasiomis, apie liną sukurta daugybė dainų. Tad buvo labai įdomu dalyvauti edukacinėje programoje ir sužinoti, kokie stebuklai slypi mažoje lino sėkloje.

Jurgita Striškienė

Anglų kalbos pamoka kalbų mokykloje

2014 m. gegužės 7 d. mes, 10-12 klasės mokiniai, vykome į Vilniuje esančią kalbų mokyklą „Anglų kalbos studija“.

Atvykę išvydome nedidelį pastatą. Mokyklos klasės taip pat mažos, tačiau labai jaukios ir įdomios: ant sienų kabo įvairių, angliškų žodžių, protingų minčių bei pamokančių frazių. Mus pasitiko mokytoja Eglė Saldukaitė, kuri ir vedė anglų kalbos pamoką. Pamoka vyko žaidimų kambaryje, nes ten šiek tiek didesnė ir ne tokia oficiali patalpa, tad galėjome patogiai įsitaisyti ant sėdmaišių. E. Saldukaitė pamoką pradėjo nuo žodžių diktanto, kuris išties buvo nelengvas, tačiau vėliau, atlikę paskirtas užduotis, šiuos žodžius nesunkiai įsidėmėjome. Taip pat labai nustebome, kai į klasę įbėgo šuo, vardu Uma. Kaip vėliau paaiškėjo, Uma – mokyklos talismanas, turintis čia netgi savo būdą. Tai buvo šiek tiek neįprasta, tačiau mums patiko, nes jis buvo labai mielas.

Taigi šioje pamokoje išmokome 10 naujų angliškų žodžių bei lavinome anglų kalbos skaitymo, rašymo bei kalbėjimo įgūdžius. Manau, tai tikrai pravers ne tik pamokų metu, bet ir kasdieniniame gyvenime. Taip pat galėjome apžiūrėti mokyklą ir palyginti, kuo ji skiriasi nuo valsybinės mokyklos. Ši pamoka mums visiems labai patiko, nes ji buvo ne tik įdomi bei suteikianti žinių, tačiau ir linksma.

Miglė Vaitonytė, 10 klasės mokinė

Seminaras „Kuriu ir taupau”

Širvintų rajono Gelvonų vidurinė mokykla kasmet dalyvauja keliuose projektuose. Vienas iš jų – ,,Kas kraitelėje gyvena?“ Bendras šio projekto tikslas – mokyklos ir rajono kredito unijos narių bendradarbiavimas ugdant finansinio raštingumo supratimą per šeimos ir krašto tradicijas, skatinti finansinį / ekonominį švietimą mokyklos bendruomenėje.

Minėtu tikslu mokykloje buvo organizuojamas seminaras ,,Kuriu ir taupau“. Seminarą sudarė dvi dalys: iš anksto paruošti mokinių pranešimai ir susitikimas su lektorėmis iš Širvintų kredito unijos ,,Ūkininkų taupa“.

Pirmame seminaro etape mokiniai kartu su mokyklos direktore Ona Valančiene per ekonomikos pamokas kalbėjosi apie taupymo reikšmę, galimybes ir būdus, rinko medžiagą savo pranešimams. Vėliau sukauptą medžiagą susistemino ir parengė stendinius pranešimus paskirta tema.

2014 m. balandžio 29 d. į mokyklą atvyko Širvintų kredito unijos ,,Ūkininkų taupa“ direktorė Gintarė Subačiūtė ir specialistė Inga Perednikienė. Lektorės susitikimą su mokiniais pradėjo klausimu, ką pastarieji žino apie Lietuvos kredito unijas, jų veiklą ir pan. Paskaitos dalyviai gavo po lapą bei rašymo priemonę ir surašė viską, ką yra girdėję. G. Subačiūtė ir I. Perednikienė pasidžiaugė, kad mokiniai žino ne tiek jau mažai, kad yra pasidomėję.

Atstovės iš Širvintų kredito unijos papasakojo kredito unijų kilmę, kalbėjo apie tai, kiek jų yra Lietuvoje, kiek narių priklauso šiai įstaigai, kokiu būdu galima tapti kredito unijos nariu. Taip pat supažindino su ,,Ūkininkų taupos“ vykdoma veikla ir teikiamomis paslaugomis, galimybę kaupti tikslines pajamas, aiškino, kokiu būdu tai galima daryti.

Po paskaitos mokiniai atsakinėjo į lektorių užduodamus klausimus, už teisingus atsakymus gavo simbolines dovanėles. Atstovėms iš mūsų rajono kredito unijos taip pat buvo padėkota už malonų susitikimą ir naudingą informaciją.

Jurgita Striškienė

Edukacinė programa Anykščiuose

Širvintų rajono Gelvonų vidurinėje mokykloje vykdomas kredito unijos „Ūkininkų taupa“ finansuojamas projektas „Kas kraitelėje gyvena?“ Siekiant įgyvendinti projekto tikslus ir uždavinius, mokymo įstaigoje organizuojami seminarai, edukacinės programos mokiniams, tėvams ir mokytojams.

2014 m. balandžio 23 d. mes, projekto „Kas kraitelėje gyvena?“ koordinatorės Jurgita Striškienė ir Birutė Juzėnienė, organizavome mokiniams išvyką į Anykščiuose esantį Arklio muziejų. Vienoje iš Niūronių kaimo sodybų turėjome dalyvauti edukacinėje programoje „Puodynės, puodynėlės, molinukai“.

Atvykusiuosius į vietą pasitiko edukacinės programos vadovė Rita Vasiliauskienė (buvusi Gediminskaitė). Mums šis susitikimas buvo išties malonus ne tik dėl būsimos veiklos, bet ir dėl galimybės artimiau susipažinti su moterimi, kuri kilusi iš mūsų krašto ir kuri mokėsi mūsų mokykloje. Įdomu buvo išgirsti jos sėkmės istoriją, kelią iki dabartinės veiklos.

Prisiminimais apie Gelvonus ir pradėta edukacinė programa. Programos metu pristatytas vienas seniausių amatų – puodžiaus amatas. Sėdėdami jaukiame kambaryje, kažkada Niūronyse veikusios mokyklos klasėje, išgirdome pasakojimą apie molio kilmę, keramikos istoriją, apžiūrėjome išlikusius molio gaminius, kitų mokinius nulipdytus darbelius.

Teorinę programos dalį vėliau pakeitė praktinė. Dirbtuvėlėje mokėmės molio formavimo: kočiojimo, pjaustymo, atskirų detalių lipdymo, dekoravimo. Taip pat susipažinome su molio degimo būdais. Pats svarbiausias dalykas programos metu buvo tas, kad kiekvienas nusilipdėme molinuką.

Programos pabaigoje galėjome aplankyti Arklio muziejų, kitus čia dirbančius amatininkus, pasivažinėti arklio traukiamu vežimu. Laiką praleidome išties turiningai. Smagu, kad vykdomos programos, kurios ne tik teikia žinių, bet ugdo žmogaus kūrybiškumą, atpalaiduoja nuo visų rūpesčių ir teikia malonų bendravimą su savo krašto žmonėmis.

Jurgita Striškienė

Netradicinės geografijos ir istorijos pamokos

Įvairios naujovės švietimo procese visada praverčia, įneša naujų intrigų ir skatina mokytis kitaip. Netradicinės pamokos mums, aišku, buvo ne naujovė, nes visada, jei tik turime galimybę, stengiamės mokytis kitaip, netradiciškai, siedami pamokų medžiagą su išvykomis ir praktiniais darbais. Balandžio mėnesį vyko dvi netradicinės geografijos ir istorijos pamokos.

Pirmoji pamoka buvo geografijos. Šioje pamokoje atlikome praktines užduotis: patys pasigaminome kompasus, nustatėme reikiamas kryptis, naudodamiesi kompasais, dalyvavome orientacinių žaidimų veikloje. Visą pamokos procesą koordinavo ir daug naujovių įnešė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto praktikė Rugilė Žadeikytė.

Taip pat dalyvavome išvykoje į Vievio geologijos muziejų, kuriame klausėmės paskaitos. Paskaitos metu įgytas teorines žinias vėliau pritaikėme praktiškai žvyro karjere, kuris įkurtas vaizdingoje vietoje – prie Neries upės. Karjere mokiniai realiai pamatė, kaip kasama atviruoju būdu statybinė medžiaga – žvyras. Čia prisirinkome įvairių spalvų ir dydžių ,,rieduliukais“ vadinamų Lietuvos akmenų, kiekvienas stengiamės rasti vis originalesnę formą. Surinktas medžiagas žadame panaudoti kūrybiniuose darbuose, kurdami mokyklos aplinką.

Labai įdomi buvo ir istorijos sesija. Jos tikslas – sužinoti, kaip ir kuo žaidė vaikai XIX amžiuje, kaip, kintant technologijoms, keitėsi žaislų ir žaidimų samprata. Aplankėme Vilniaus Nacionalinį muziejų. Gidė papasakojo senųjų žaislų istoriją. Apžiūrėjome, kaip ir iš ko pagaminti žaislai. Turėjome retą galimybę pažaisti mūsų protėvių pagamintais žaislais.

Vėliau užkopėme į Trijų kryžių kalną, pasigrožėjome Vilniumi iš paukščio skrydžio, nusileidome į Sereikiškių parką pažiūrėti, kokie ten yra lankytojams paruošti žaidimai.

Vėliau – ilgas kelias senamiesčiu, kurio tikslas – stalo žaidimų centras ,,Rikis“. Sunku įsivaizduoti, kokia gausybė yra stalo žaidimų. Vienus žaidimus žaisdami lavinome atmintį ir pasakotojo įgūdžius. Kitų žaidimų metu buvo reikalinga greita orientacija. Taip pat galėjome būti piratai, mafijos nariai. Daug emocijų, tikslumo ir mąstymo prireikė dalinant lobius ir šalinant konkurentus, kuriant savo miestus ir bandant išlikti magijos pasaulyje. Visų žinių, gautų žaidimų centre, prireiks kuriant žaidimų erdvę savoje mokykloje.

Dalyvavimas projekte subūrė mus bendram tikslui – kurti ir tobulėti, domėtis mus supančia aplinka. Suvokėme, kad geografijos žinios svarbios ne tik pamokoje, bet ir realiame gyvenime. Dirbdami grupėmis tapome draugiškesni ir, aišku, nebijantys prisiimti atsakomybę.

Projekto „Kūrybinės partnerystės“ dalyviai