Pamokų laikas:
- 8.30-9.15,
- 9.25-10.10,
- 10.20-11.05,
- 11.25-12.10,
- 12.25-13.10,
- 13.15-14.00,
- 14.05-14.50.
|
Vilniaus istorinis centras yra vienas iš penkių Lietuvos objektų, įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (įrašytas 1994 m.). Spalio 24 d. 6 klasės (mokytoja Andžela Varanienė) ir 8 klasės (mokytoja Laima Pabriežienė) mokiniai vyko į ekskursiją Vilniuje, į orientacinį žaidimą – UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras (pagal kultūros pasą). Žaidimas vyko Vilniaus istoriniame centre – lauko erdvėje, o ne įprastoje klasėje. Mokiniai tyrinėjo realias istorines vietas, kurios yra UNESCO paveldo dalis. Tai leido tiesiogiai prisiliesti prie kultūros ir istorijos. Mokiniai mato, girdi ir fiziškai patiria senamiesčio atmosferą, o tai sustiprina mokymosi įspūdį ir daro jį įsimintiną. Orientacinio žaidimo metu edukatorius Mantautas mokiniams davė koduotas užduotis. Mokiniai, pasidalinę į 4 komandas ieškojo objektų, skenavo QR kodus, paveikslavo, piešė, sprendė galvosūkius. Visa tai skatino kritinį mąstymą, komandinį darbą ir kūrybiškumą. Visas užduotis sėkmingai įveikė ir pirmą vietą, bei prizą, pasidalino 1 ir 3 komandos. Orientacinis žaidimas Vilniaus istoriniame centre yra efektyvus ugdymo procesas, kuris sujungia mokymąsi su realia patirtimi ir padeda mokiniams tiesiogiai pažinti UNESCO paveldo svarbą. Grįžome išmokę dar vieną istorijos pamoką.
Spalvotos, informatyvios, vaikiškai suprantamos knygelės ir žaidimai vaikučių rankose. Bus tikrai įdomiau mokytis apie gamtą ir klimato kaitą.
Spalio 27 dieną 5 klasėje vyko lietuvių kalbos ir muzikos integruota pamoka. Pamokos pradžioje lietuvių kalbos mokytoja Margarita Danilevičienė supažindino mokinius su kompozitoriaus biografija. Muzikos mokytoja Jūratė Aniukštienė papasakojo apie M. K. Čiurlionio kūrybinį kelią muzikoje. Mokiniai klausėsi simfoninių poemų “Jūra” ir “Miške”, po to pasakojo, ką jie įsivaizdavo klausydami šių kūrinių. Lietuvių kalbos mokytoja papasakojo, jog M. K. Čiurlionis savo paveikslams kūrė ir pasakas. Mokiniai išgirdo “Trijų karalių pasaką”. Pamokos pabaigoje mokiniai su muzikos mokytoja atliko užduotį “Kaip skamba tyla?”. Integruotoje pamokoje mokiniai praplėtė savo žinias apie lietuvių dailininką, kompozitorių M. K. Čiurlionį.
Mūsų pradinukai spalio 23 d. susirinko į STEAM pamoką. Visą savaitę mokiniai rinko informaciją, stebėjo gamtą ir darė spėjimus apie orų kaitą. Vėliau tyrinėjo žemėlapį ir padarė išvadas apie skirtingų šalių (Suomijos, Lietuvos, Graikijos) orų pokyčius. Atliko eksperimentą ir atsakė į klausimą „Kodėl lango stiklas visada šaltas?“ Pagal aprašymus nustatė meteorologinius reiškinius būdingus savo kraštui. Pamokoje buvo siekiama atkreipti dėmesį į klimato kaitą, mūsų aplinkai būdingus reiškinius ir žmogaus poveikį, bei prisitaikymą prie klimato kaitos.
Paminėdami Klimato savaitę, Gelvonų gimnazijos 9 klasės
mokiniai dalyvavo jungtinių chemijos ir informatikos pamokų cikle „Vidutinė oro
temperatūra“ (mokytojos Jūratė Garnienė ir Lina Muleronkaitė).
Pirmiausia mokiniai atliko oro temperatūros matavimus. Visą
savaitę kasdien: ryte, per pietus ir vakare mokiniai žymėjosi oro temperatūrą.
Tuomet atliko skaičiavimus: surado vidutines ryto, dienos ir vakaro
temperatūras ir galiausiai apskaičiavo bendrą savaitės vidutinę temperatūrą. Gautą
vidutinę temperatūrą palygino su ankstesnių metų vidutinėmis temperatūromis ir
nustatė, jog gautoji temperatūra skiriasi nežymiai: 1981-2010 m. vidutinė oro
temperatūra buvo 7,2 laipsniai, 1991-2020
m. vidutinė oro temperatūra buvo 7,3 laipsniai, mokinių apskaičiuota – 7,47
laipsniai šilumos. Taip pat buvo labai įdomu, kokios yra užfiksuotos rekordinės
spalio temperatūros. Mokiniai sužinojo, jog šilčiausias spalio rekordas
užfiksuotas 1985 metais, kai buvo užregistruoti 26 laipsniai šilumos, o pats
šalčiausias spalio rekordas užfiksuotas 1956 metais, kai buvo užregistruoti
-19,5 laipsniai šalčio.
Tyrimo rezultatus mokiniai vizualiai apipavidalino ir
pristatė naudodami Canva programą.
Spalio 20–26 dienomis Gelvonų gimnazijoje vyko renginiai, skirti klimato savaitei. Geografijos mokytoja Danguolė Savickienė organizavo 5 – 6 klasių netradicinę veiklą. Mokiniai pamokose įgytas žinias pritaikė netradicinėse erdvėse. 6 klasės mokiniai per geografijos pamokas žiūrėjo filmus, skirtus klimato kaitos pokyčiams, dalyvavo nuotolinėje edukacijoje ,,Žaliasis raštingumas“, kurią organizavo UAB ,,Biomotorai“ vadovas Andrius Rinkevičius. Mokiniams buvo pateikta informacija apie aliejaus rūšiavimą. Vaikai sužinojo, kur statomi perdirbto aliejaus aparatai ir kokie rajonai juos įsigijo. Taip pat dalyvavo orientaciniame žaidime ,,Rask objektą“, kur teko pritaikyti turimas žinias apie gamtą. Po renginių mokiniai padarė išvadas, kodėl keičiasi oras, klimatas ir pasaulis, suprato, kad naudotas aliejus ne šiukšlė, o vertinga žaliava.
Minint Klimato kaitos savaitę, spalio 21 d. septintos ir aštuntos klasių mokiniams biologijos pamoka vyko netradicinėje erdvėje.
Mokiniai su mokytoja Regina Miknevičiene lankėsi Liukonių vandens matavimo stotyje prie Širvintos upės. Stoties darbuotojas Vytautas Juzėnas papasakojo apie savo darbą, apie tai, kaip keitėsi matavimo įrenginiai nuo 1970 metų (stoties įkūrimo) iki dabar. Mokiniai patys galėjo išmatuoti upės vandens temperatūrą, lygį, srovės greitį. Šios praktinės pamokos metu buvo analizuojama kaip vandens temperatūros ir lygio svyravimai veikia upės ekosistemą.
Spalio
20–26 dienomis Lietuvoje vyksta Klimato savaitė, skirta
atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas ir paskatinti sprendimų paiešką.
6 klasės mokiniai dalyvavo STEAM pamokoje „Klimato detektyvai: kaip mes galime padėti Žemei?“. Mokiniai porose kaip detektyvai tyrinėjo klimato kaitą ir jos poveikį žemei. Kiekviena pora gavo detektyvo užduočių lapą su kategorijomis: „per didelis energijos naudojimas, medžių kirtimas, maisto švaistymas, šiltnamio efektas, nerūšiavimas, žiemos Lietuvoje ir t.t.“ Visi tapo detektyvais, ieškančiais „nusikaltimų“ prieš žemę. Mokykloje ir jos aplinkoje mokiniai ieškojo „įrodymų“ –tikrino, kaip naudojama elektros energija mokykloje, skaičiavo augančius medžius mokyklos teritorijoje, stebėjo kaip tausojamas maistas valgykloje, kaip vyksta rūšiavimas, koks užterštumas automobilių išmetamosiomis dujomis mokyklos aplinkoje ir t.t. Grįžę į klasę mokiniai dalijosi radiniais, aptarė kokie „nusikaltimai“ dažniausi, kaip tai susiję su klimato kaita ir ką galime keisti, kad apsaugotume Žemę. Pamoka skatino mokinius kritiškai mąstyti, dirbti porose, siūlyti praktinius patarimus ir jaustis įgalintiems keisti pasaulį, pirmiausia pradedant nuo savęs.
Ruduo – tai metas, kai gamta dovanoja gausų daržo ir sodo gėrybių derlių. Šis laikotarpis suteikia puikią galimybę vaikams pažinti aplinką, stebėti vaisius ir daržoves. Pasitelkdami STEAM metodus kūrė vaikai vaisių ir daržovių darbelius.
Spalio 6-10 dienomis mūsų gimnazija, prisijungusi prie pasaulinės iniciatyvos, paminėjo DISLEKSIJOS pažinimo savaitę. Savaitės šūkis –„Pažink, suprask, priimk“. Šio projekto metu mokiniai ir mokytojai aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose: išbandė Epub formatu knygų „Roka, Rokas ir profesorius H₂O tiria kosmosą“, „Anykščių šilelis“ ištraukų skaitymą, stebėjo filmus apie vaikų, turinčių disleksiją, psichosocialinį gyvenimą, išbandė, ką reiškia skaityti „susipainiojusias raides“, kūrybiškai išreiškė save piešiniuose „Matau raides kitaip“. Mokiniai kalbėjo apie tai, kas jiems puikiai sekasi, diskutavo, kas padeda įveikti įvairiausius gyvenime kylančius iššūkius. Mokykla gali būti vieta, kur kiekvienas vaikas jaučiasi saugus ir priimtas, nepriklausomai nuo to, kaip jis skaito ar rašo.
|
|
