Ar visada jaučiatės laimingi ir pakylėti? Skubam, lekiam, siaučiam, pykstam ir niekada nesustojame bent vienai minutei bei nepagalvojame: „O gal eisiu labai lėtai ir galvosiu apie grįžtančias gerves, žąsis, kurios mojuos sparnais virš mano viršugalvio“. Staiga pasilenkę ir pamatę sudrėkusius batus nepagalvojame: „Niekis, išdžius, gi žiema tik vieną kartą“. O ar galite bristi per purų sniegą ir svajoti apie tai, ką pasidarysite iš vieno burokėlio? O aš tai galiu, nes burokėlis gali būti virtas, keptas, žalias, pavytęs, saldus, šaltas – štai kiek burokėlių patiekalų. Ir tarp kitko, labai sveika! Pasakysit: „Nieko gudraus”, bet juk tai dar ir puiki dieta prieš Šv. Kalėdas.
Ar kada nors pagalvojote, ką darytumėte, jei iš po nakties atsimerkę nieko nepamatytumėte? Akimirką… blaškyčiaus po kambarį ir galvočiau: „Kodėl aš? Už ką man? Ką ne taip padariau, kad dabar galiu liesti tik sienas?” Daug klausimų sukasi galvoje, ieškau telefono, skubu, renku pagalbos numerį. Ramiai sėdžiu, laukiu, girdžiu sirenas. Pagalvoju, kad kažkam blogiau nei man. Noriu prisiminti, ką vakar veikiau. Vėl sirenos.
Ar kada nors pagalvojote, kad įžeidėte draugą? O galėjote būti patys geriausi draugai, viso tūkstantmečio draugai. Galėjote lakstyti po pievą, žemuogauti, gerti arbatą, svajoti, kaip nulėksite į Nidą ir risitės didžiosiomis kopomis, šnekučiuositės šviečiant jaunam mėnuliui. O žiemą čiuožtumėte su rogėmis nuo kalno. Sustingtumėte, kai draugas skaudžiai kristų… Bėgčiau, kojos neštų savaime, o paskui juoktumėmės, nes tai būtų tik menkas nubrozdinimas. Skauda… Jausmas, kuris lyg išdžiūsta krūtinėje. Lieka tik klausimas – Kodėl?
O kodėl, žiūrint per televiziją laidas apie sunkius mažuosius ligoniukus, rieda karštos ašaros? Du, penki litai, o gal padės? Džiugu, kai pamatai, kad menka pagalba padeda žmogui. Juk evoliucijos eigoje žmogus tik protingėjo. Kodėl dabar vienas kitą skriaudžiam? Kodėl lenkiamės per stuburą į priekį, o priekinėmis rankomis liečiame žemę. Kodėl?
Ir vis klausčiau, kodėl, ar pagalvojai, ar susimąstei, ar pajutai, ar pajautei, ar sustingai vien tik pagalvojęs, kas būtų, jeigu būtų… Koks brangus žodis SVEIKATA.
Didelė įžanga, praktiškos istorijos ir valanda, kuria gruodžio 10 d. Gelvonų vidurinėje mokykloje kartu su „Atžalyno” progimnazijos „Sveikuolių” komandos nariais paminėjome jau besibaigiančius Sveikatos metus. Filosofiškai pažvelgėme į žmogų, keliavome po įvairias šalis, šypsojomės, nes taip smagiau. Atlikdami įvairias užduotis pamatėme, jog mokiniai yra apsiskaitę, moka reikšti mintis, drąsiai apgina savo žodžius.
Komisijos nariai Širvintų rajono švietimo centro neformaliojo ugdymo organizatorė Daiva Chadusevičienė ir Gelvonų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Stankevičenė nepagailėjo griežtų komentarų komandoms, pagyrė ir paskatino už geras žinias. Mokytoja Jadvyga Apavičienė džiaugėsi, kad šis susitikimas – puiki repeticija tolimesniems renginiams.
Po renginio mokiniai apsilankė mokyklos muziejuje. Pastebėjo, jog kaimo mokykla tokia jauki, šilta ir turi net muziejų. Sakė , kad atvažiuos dar, nes čia labai patiko.
O aš galiu tik pasidžiaugti, kad mokiniams patinka dalyvauti tokio pobūdžio viktorinose, kurti filmus ir su devintos klasės berniukais daryti Šv. Kalėdoms angeliukus.
Šypsenų, džiaugsmo, sveikatos ir didelės vilties Jums visiems Arklio metais. Tikėkimės, kad didelių vežimų traukti tikrai nebereikės.
Biologijos mokytoja metodininkė Sondra Bartulienė
no images were found