Pasitinkant Adventą gimnazijoje suskambo „Vilties simfonija“. Tylūs apmąstymai ir bendrystės džiaugsmas sukūrė simfoniją, kurios pagrindinis motyvas – viltis, kuri atgimsta su Betliejaus žvaigždės šviesa. Ši dvasinio susikaupimo popietė tapo ne tik vilties, bet ir Dievo malonės švente. Ji priminė visiems, kad tikroji viltis yra ne vien žmogiškas troškimas, bet pats Kristus – įsikūnijusi Meilė, ateinantis į mūsų kasdienybę. Teatralizuotame koncerte sklido melodijos, skambėjo muzikos garsai, o Mažasis Princas sakė: „Svarbiausia tai, kas skamba mumyse!“ Tegul šiandienos susibūrimas tampa nauju įkvėpimo šaltiniu mums visiems. Tegul stiprėja mūsų tarpusavio ryšiai, gerumas ir noras kurti pasaulį, kuriame daugiau šviesos, daugiau atjautos ir daugiau tikėjimo vienas kitu. Tikime, kad ši šventė kiekvieno širdyje pasės dar daugiau šilumos ir suteiks sparnus svajonėms. Tegul viltis būna ta ugnelė, kuri niekada neužgęsta.
