Po sėkmingos Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „Mūsų kelias į laisvę“ pirmųjų metų veiklos, Gelvonų vidurinės mokyklos komanda pradėjo antrąjį projekto etapą.
Rugsėjo mėnuo buvo be galo įtemptas ir užimtas projekte dalyvaujantiems mokytojams bei mokiniams. Juk per nepilnas tris savaites reikėjo vėl paruošti namų darbus, surinkti ir susisteminti medžiagą, sukurti video filmą bei pasiruošti kelionei į Lenkiją. Šį kartą mūsų tikslas buvo pristatyti partneriams partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje lyderius bei vadus. Istorijos mokytojos Daivos Taučiuvienės padedami, mokiniai nusprendė papasakoti apie tris žymiausius partizanų vadus, tai Joną Žemaitį – Vytautą, Juozą Lukšą – Daumantą ir Adolfą Ramanauską – Vanagą. Mokiniai domėjosi šių partizanų veikla, skaitė jų biografijas, rinko nuotraukas, ieškojo filmuotos medžiagos internete. Šių žymių žmonių svarbiausios gyvenimo bei kovos akimirkos, išverstos į anglų kalbą ir įgarsintos mokinių Petras Tonkevičiaus, Andriaus Daraškevičiaus, Viktorijos Švedaitės, Rūtos Daunoravičiūtės, Dovilės Ramaškevičiūtės, Gintarės Bartkevičiūtės bei Lauros Rutkauskaitės, sugulė į vienuoliktokės Indrės Jasaitytės 15 minučių filmą. Na, o kad būtų nenuobodu klausyti, mokinių pasakojimus paįvairino nuotraukos bei ištraukos iš dokumentinių filmų ir pabaigai parinkta partizanų daina.
Šis mokinių darbas ir buvo pristatytas mokyklų parterių susitikime Varšuvoje, į kurį vyko jau minėti mokiniai dešimtokas A.Daraškevičius, vienuoliktokė I.Jasaitytė, dvyliktokai P.Tonkevičius ir Vaida Žitkevičiūtė, juos kelionėje lydėjo mokytojos Jūratė Balukevičienė ir Birutė Juzėnienė. Septynios valandos autobusu neprailgo, besidairant į rudenėjančius Lietuvos ir Lenkijos laukus. Vėlų vakarą atvykusius mokinius pasitiko lenkų mokiniai ir jų šeimos nariai, globoję mūsiškius visos viešnagės metu. Mūsų laukė įdomi ir įvairi veikla.
Pirmoji diena prasidėjo šeimininkų, Varšuvos A. Kaminski gimnazijos mokinių, sveikinimo žodžiais. Susitikime dalyvavo mokiniai iš Estijos, Lietuvos, Ispanijos, Kroatijos, Vengrijos ir Vokietijos mokyklų. Darbas prasidėjo nuo namų darbų peržiūrų, kiekviena šalis pristatė savo laisvės kovotojų lyderius ir vadus. Visi filmai buvo įdomūs, informatyvūs, bet tuo pačiu ir skirtingi, gerai buvo įvertintas ir mūsų mokinių darbas. Po peržiūros salėje pasirodė svečias ir įdomus bei žinomas žmogus Andžejus Celinskis, vienas iš buvusio Lenkijos darbininkų lyderio ir prezidento Lecho Valensos draugų ir bendražygių. Svečias papasakojo apie pirmosios nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarumas“ sukūrimą, jos veiklą. Kalbėjo apie jaunimą ir patriotizmą, jų ateities lūkesčius, pastarųjų 20 metų istoriją, žmonijos progreso pagrindines prielaidas, demokratiją. Politikas paliko malonaus, šiltai bendraujančio su jaunimu ir žinančio jų problemas, žmogaus įspūdį. Po susitikimo, kol mokyklų koordinatoriai tarėsi dėl būsimų susitikimų, mokiniams buvo pristatyta šalis, trumpai nupasakota geografinė padėtis bei istorija. Pasibaigus šiai pamokai, mūsų mokiniai buvo kiek nustebę, nes pristatydami savo šalies istoriją, lenkų mokiniai apie sąsajas su Lietuva net nepaminėjo. Kilo klausimas kodėl? Kiek tarpusavyje padiskutavę šiuo klausimu bei pasvarstę, nusprendėme per daug nesigilinti, o pasinerti į šokio sūkurį. Mat lenkai užsimojo savo svečius išmokyti šokti savo liaudies šokį polonezą. Smagu buvo stebėti, kaip skirtingų tautybių mokiniai, pasiskirstę poromis, įdėmiai klausėsi šokių mokytojo ir stengėsi taisyklingai atlikti visus šokio žingsnelius, palaipsniui jungdami juos į junginius, kurie po geros valandos pavirto iškilmingu šokiu. Pasirodo, polonezas nėra labai sudėtingas šokis. Greitai prabėgo laikas mokykloje, po pietų, paskanavę lenkiškų tradicinių patiekalų, išvykome į apžvalginę ekskursiją po sostinę Varšuvą, kuri šiandien – modernus miestas, su plačiais bulvarais, dangoraižiais, reklamomis ir žavingu viduramžių senamiesčiu, apjuosta raudona gynybine siena. Varšuvos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, tačiau tikrojo senamiesčio Varšuva kaip neturi, nes visas jis buvo sugriautas per antrąjį pasaulinį karą, o po to tiksliai ir kruopščiai pagal surinktus duomenis atstatytas.
Antrąją viešnagės dieną mūsų laukė kelionė į Gdanską, vieną seniausių Lenkijos miestų su žavingu senamiesčiu. Prie Baltijos jūros įsikūręs uostamiestis garsėja kaip „Solidarumo“ gimtinė, čia esančioje laivų statykloje ir kilo šis žymusis judėjimas, nukreiptas prieš sovietų valdžią. Lankydamiesi šiame mieste, aplankėme senąją laivų statyklą, šalia kurios iškilę trys aukšti betoniniai kryžiai primena skaudžią praeitį. 1970 metų Kalėdų savaitę milicijos šarvuočiai sutraiškė čia prieš maisto produktų pabrangimą demonstravusius laivų statyklos darbininkus. Žuvo 300 gdanskiečių. Priešais laivų statyklą, kitoje aikštės pusėje esančiame požeminiame muziejuje „Laisvės keliai“ pamatėme ne tik XX a. parduotuvę su keliais nykiais maisto produktais, bet ir susipažinome su komunistų valdžios ir Gdansko laivų statytojų kova. Sakoma, kad Gdansko darbininkija tapo komunizmo Europoje duobkasiu. Vėliau sekė pažintis su šio miesto senamiesčiu, kuriame apstu dailių renesanso stiliaus namų ir kurio puošmena – didžiausia plytinė katedra Europoje. Miesto centrinėje aikštėje žavėjomės bene puošniausiu pastatu – Artūro namu ir miesto simboliu laikomu Neptūno fontanu. Senajame uoste žavėjomės senoviniu uosto keltuvu, vadinamu Žuraviu. Ši unikali struktūra, laikoma seniausia Europoje, yra ir dar vienas miesto simbolis. Ne veltui Gdanskas yra mėgstamas ir turistų, ir poilsiautojų.
Trečiąją dieną mūsų kelias vedė į Sopotą, garsiausią pajūrio kurortą, garsėjantį vasaros estrada. Šioje estradoje vyksta kasmetinis Sopoto dainų festivalis, savo masiškumu Europoje nusileidžiantis tik Eurovizijai. Čia mes aplankėme ilgiausią Baltijos jūroje medinį molą, kurio ilgis yra 515,5 metrų. Bevaikščiodami pagrindine Monte Cassino alėja, atkreipiame dėmesį į moderniosios architektūros „kreivąjį namą“. Praleidę keletą valandų šiame nuostabiame kurorte, grįžtame į Varšuvą.
Viešnagė baigėsi, vėl krauname lagaminus kelionei namo. Atsisveikiname su svetingais šeimininkais ir visus savo partnerius pakviečiame į Lietuvą. Kitas susitikimas lapkričio 14-18 dienomis bus mūsų mokykloje. Turbūt pirmą kartą Gelvonai pasitiks nemažą būrį mokytojų ir mokinių iš šešių Europos valstybių. Tad mūsų laukia didelis darbas ruošiant susitikimo programą, kuria mes stengsimės supažindinti savo svečius su žymiausiomis Lietuvos vietomis, susijusiomis su mūsų keliu į laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją.
Jūratė Balukevičienė
anglų k. mokytoja metodininkė, projekto koordinatorė
no images were found