Italija žemėlapyje panaši į ilgaaulį batą, kuris savo smailia nosimi spiria akmenį. Tas akmuo – tai nuostabioji Sicilija. Senovės graikai ją vadino Saulės sala. Tai viena gražiausių ir įdomiausių Viduržemio jūros salų, kuri daugeliui iki šiol asocijuojasi su mafija, serialu „Aštuonkojis“ ir trilogija „Krikštatėvis“. Šioje gražioje saloje, o tiksliau, jos rytinėje pakrantėje, ir lankėmės mes, gimnazijos Erasmus+ projekto Fairplay4EU komandos nariai. Čia, Priolo Gargallo mieste, vyko trečiasis partnerių susitikimas, kurio tema buvo „Sportas ir gamta“.
Palikę lietingą ir šaltą Lietuvą, truputį paskraidę po Europą (dėl atšaukto Ryanair reiso teko pakeisti tris lėktuvus), vėlyvą spalio 8-osios popietę nusileidome Katanijos oro uoste. Gimnazijai šį kartą atstovavo septintokės Luka Ragauskaitė ir Raminta Žukauskaitė, aštuntokė Liveta Jatkauskaitė, o mokines lydėjo kūno kultūros mokytojas Žilvinas Žygė ir projekto koordinatorė Jūratė Balukevičienė. Kaip įprasta tokiuose projektuose, mokinės buvo apgyvendintos italų šeimose Priolo Gargallo mieste, tad iš labai arti galėjo matyti, pažinti italų kasdienybę, kultūrą, tradicijas, o mokytojai įsikūrė Sirakūzuose. Atvykimo diena buvo skirta poilsiui, pažinčiai su šeimomis. Mūsų laukė penkios dienos, kupinos sporto, naujų pažinčių ir įspūdžių.
Pirmosios dienos rytą visi susitikimo dalyviai susirinko nedidelėje Priolo Gargallo A. Manzoni mokykloje. Svečius iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Lietuvos pasveikino bei sėkmės veiklose palinkėjo mokyklos direktorius Enzo Lonero, taip pat miesto mero pavaduotojas Santo Gozzo bei tarybos nariai, kurių veikla susijusi su švietimu. Po to jau patys mokiniai pristatė save, savo mokyklas, šeimas, kalbėjo apie pomėgius ir sportą, augintinius. Susipažinę tęsėme pristatymus. Kiekvienos šalies mokiniai dar namuose domėjosi Italijos sportu, geriausiomis komandomis, žymiaisiais sportininkais. Buvo įdomu stebėti, kaip skirtingai mokiniai pristatė tas pačias populiariausias italų sporto šakas, kokia informacija jiems pasirodė įdomiausia, koks sportininkas ar komanda buvo verčiausia pristatyti, visų pristatymai buvo įdomūs, informatyvūs bei žaismingi. Kadangi vienas iš projekto tikslų yra susipažinti su nauja sporto šaka, tai antroji dienos pusė būtent tam ir buvo skirta. Italai pristatė nacionalinį žaidimą – tamburello, žinomą nuo XVI amžiaus, daugiausiai propaguojamas šiaurės ir centrinėje Italijoje. Tai komandinis žaidimas, žaidžiama lauke penki prieš penkis, salėje – trys prieš tris. Taškai skaičiuojami kaip tenise, tik skirtingai nei tenise, sportininkai kamuoliuką atmuša ne rakete, o specialiu žaidimo įrankiu „tamburello“, žaidžiama be tinklo, o su viduryje užbrėžta linija. Šio žaidimo paslapčių projekto dalyvius mokė tamburello treneris, kuris pristatė taisykles, parodė pagrindinius judesius. Mokiniams patiko šis žaidimas, kuris ugdo tokias fizines savybes kaip vikrumas, reakcija, pastabumas.
Antroji susitikimo diena buvo skirta pažinčiai su Sirakūzu miestu, kuris garsėja kaip vienas gražiausių ir įspūdingiausių senovės miestų. Mokiniams teko dalyvauti „orientavimosi mieste“ varžybose. Keturios tarptautinės komandos, kurioms vadovavo šalių koordinatoriai, gavusios užduotis, pasklido po Sirakūzų senamiestį, esantį nedidelėje Ortigijos saloje, kurią su miestu jungia trys tiltai. Mokiniams reikėjo surasti žemėlapyje nurodytus objektus, perskaityti duotą informaciją, atsakyti į anketos klausimus bei išspręsti kryžiažodį. Tai buvo geriausias būdas pažinti Ortigijos salą, paklaidžioti nuostabiomis senamiesčio gatvelėmis, kur susipynę įvairūs architektūros stiliai, daug įvairių istorinių objektų, šventyklų. Kaip paaiškėjo vėliau, geriausiai sekėsi komandai, vadovaujamai prancūzų mokytojų, kuri visas užduotis atliko be klaidų. Pasivaikščiojus po senamiestį, pavalgius tikros itališkos picos, mokiniai keliavo pamatyti miesto šiaurės vakaruose stūksančių archeologinių griuvėsių, kurių svarbiausias objektas yra graikų teatras, pastatytas maždaug V a. prieš Kristų. Šiame teatre žiūrovų vietų yra daugiausia nei bet kuriame kada nors pastatytame teatre: 59 eilėse gali susėsti iki 15 000 žiūrovų.
Trečioji diena buvo skirta sportui – futbolui, krepšiniui, tamburello. Nuo pat ryto mokiniai tobulino futbolo, krepšinio ir tamburello technikos elementus, po to, pasiskirstę komandomis, žaidė šiuos žaidimus. Reikia pastebėti, kad sąlygos šiems žaidimams nebuvo labai geros. Tiek futbolą, tiek krepšinį mokiniai žaidė asfaltuotose aikštelėse, tad laikydamiesi projekto nuostatų, žaidė atsargiai, vengdami susidūrimų ar griuvimų. Mokiniai mėgavosi sportuodami, palaikė vienas kitą, buvo paslaugūs vieni kitiems, todėl nebuvo problemos sudaryti mišrių komandų, tiek mergaitės, tiek berniukai suprato vieni kitus ir puikiai bendradarbiavo žaidimų metu. Be to, sportinėse veiklose dalyvavo bei žaidė ir visi partnerių mokyklų mokytojai, o krepšinio užsiėmimus vedė mūsų gimnazijos kūno kultūros mokytojas Žilvinas Žygė, kuriam susikalbėti su dalyviais padėjo Luka, Raminta ir Liveta. Po sportinių užsiėmimų dar aplankėme „Saline di Priolo” gamtos rezervatą, kuris yra svarbus paukščių migracijos stebėjimo punktas, taip pat žinomas kaip viena iš rausvųjų flamingų perėjimo ir žiemojimo vietų.
Ketvirtąją viešnagės dieną mūsų laukė Etna – vienas didžiausių pasaulyje dar veikiančių ugnikalnių, ir Taormina. Nebuvo aišku, ar mums pavyks pakilti arti Etnos viršūnės, mat Etna yra temperamentinga karalienė, kaip ją vadina vietiniai, nes pasirodo kada nori ir kam nori. Jei labai debesuota, Etnos viršūnės gali ir nepamatyti, bet mums pasisekė – diena buvo graži, o keli debesys vaizdo į Etną netemdė. Būdami prie ugnikalnio, pasijutome kaip kitoje planetoje: aplink tik juodos vulkaninės uolienos ir daugiau nieko… Besileisdami nuo ugnikalnio dar aplankėme vieną iš lavos urvų, kuris buvo neilgas, bet įspūdingas savo stalaktitais ir stalagmitais. Toliau laukė pažintis su Taormina – kurortiniu miesteliu, įsikūrusiu ant kalvos. Svarbiausias miestelio traukos centras – antikinis graikų teatras (Teatro Greco), kuriame po atviru dangumi dar dabar rodomi operos ir teatro vaidinimai, vyksta įvairūs renginiai. Iš teatro atsiveria pasakiškas įprastai rūkstančios Etnos vaizdas.
Penktoji diena prasidėjo paskutiniais projekto dalyvių pristatymais, pasakojančiais apie sporto ir gamtos dermę. Mokiniai kalbėjo apie sporto šakas, kurios yra nedraugiškos gamtai, ją žaloja ar daro neigiamą poveikį, taip pat pristatė populiarias gamtos sporto šakas ar sportines veiklas gamtoje, nedarančias didelės žalos gamtai ir aplinkai. Po pristatymų vyko visos savaitės veiklų aptarimas, Mokiniai grupėse atliko vykusių veiklų įvertinimus, pabrėžė, kas labiausiai pavyko, patiko, ką naujo išmoko, sužinojo, pamatė. Na, o vakare laukė atsisveikinimo vakarėlis, kuriame savo pasirodymu ir projekto dalyvius, ir mokinius priėmusius bei globojusius tėvus nustebino vėliavininkų (vėliavų mėtytojų) grupė „Sbandieratori dell’Agro Priolese”, meistriškai žongliravusi bei mėčiusi vėliavas.
Greitai pralėkė tos penkios dienos saulėtoje ir šiltoje Saulės saloje. Namo grįžome džiaugdamiesi kartu praleistu laiku, naujais įspūdžiais, nuveiktais darbais, aptartais klausimais bei susiplanavę tolesnių mėnesių veiklą. Mūsų mergaitėms tai svarbi patirtis bendraujant ir bendradarbiaujant su bendraminčiais iš kitų šalių, semiantis naujų idėjų, tobulinant užsienio kalbos įgūdžius, nors trumpam prisiliečiant prie užsienio šalies kultūros ir papročių, įsitraukiant į veiklų sūkurį. Tik mokydamiesi vieni iš kitų bei pažindami vieni kitus, mes galime geriau pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir save – tampame tolerantiškesni bei draugiškesni savo partneriams ir visiems, su kuriais mus suveda gyvenimas ir darbas.
Jūratė Balukevičienė,
projekto koordinatorė
