Lapkričio mėnuo Gelvonų vidurinei mokyklai buvo ypatingas. Ypatingas tuo, jog lapkričio 14-18 dienomis turėjome sulaukti svečių iš šešių Europos valstybių, tai Ispanijos, Estijos, Kroatijos, Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos. Tokio būrio svečių, mokytojų ir mokinių iš užsienio, mokykloje sulaukėme pirmą kartą. Atvykusieji – COMENIUS daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „Mūsų kelias į laisvę“ dalyviai.
Susitikimo Lietuvoje tema – žymiausios Lietuvos vietos, susijusios su mūsų keliu į laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją 1988-1991 metais. Susitikimo programą rengė projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Jūratė Balukevičienė ir istorijos mokytoja Daiva Taučiuvienė, talkininkavo projekto veikloje dalyvaujantys mokiniai ir mokytojai.
Programa pradėta svečių sutikimu lapkričio 14 dieną. Atvykusiųjų buvo ne tiek jau mažai – 36. Patys pirmieji atvyko lenkų mokiniai ir mokytojai. Kiti – kiek vėliau. Projekto dalyviai buvo šiltai sutikti mokytojos Jūratės Balukevičienės ir apgyvendinti Vilniaus lietuvių namų bendrabutyje.
Lapkričio 15 d. užsienio mokytojai ir mokiniai atvyko į Širvintų miesto Savivaldybę. Čia juos pasitiko mokyklos direktorė Ona Valančienė. Mūsų svečiai susitiko su rajono valdžios atstovais – meru V. Jasiukevičiumi, mero pavaduotoju A. Jozoniu, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininku Kęstučiu Pakalniu, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Jagminiene, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja V. Majeriene. Sveikinimo žodį tarė meras, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja, taip pat kalbėjo mūsų mokyklos direktorė. Svečių vardu projektą, jo tikslus, bei partnerius pristatė projekto koordinatorius iš Ispanijos Luis Figueras, apie savo šalį ir mokyklą trumpai kalbėjo mokiniai.
Po trumpo, bet šilto susitikimo su valdžios atstovais projekto dalyviai atvyko į mūsų mokyklą. Čia svečių ir mūsų mokinių laukė paruošta patalpa, kurioje sveikinimo žodį dar kartą tarė mokytoja J. Balukevičienė bei direktorė O. Valančienė ir kurioje projekto dalyviai pristatė namų darbus: pranešimus, skaidres, filmukus. Po namų darbų pristatymo pasistiprinę ir pašnekučiavę dalyviai išvyko į Kernavę – pirmąją Lietuvos sostinę. Čia mokiniai su mokytojais aplankė Kernavės archeologinės vietovės muziejų, kuriame apžiūrėjo sukauptus eksponatus, klausėsi gido pasakojimo. Po apsilankymo muziejuje projekto dalyviai, klausydamiesi mūsų mokinių pasakojimų, pasivaikščiojo po Kernavę bei įkopė į garsiuosius piliakalnius.
Po pažinties su pirmąja Lietuvos sostine mokiniai grįžo į mokyklą ir dalyvavo lietuviukų (taip mes vadinome savus mokinius susitikimo metu) parengtoje viktorinoje. Kol mokiniai dalyvavo viktorinoje, bendravo vieni su kitais, koordinatoriai aptarė būsimus projekto darbus mokyklos muziejuje. Tuo pačiu turėjo progą apžiūrėti muziejaus eksponatus, įamžintus svarbesnius mokyklos įvykius, susipažinti su mokyklos istorija bei pasirašyti mokyklos svečių knygoje.
Po viktorinos ir pasitarimo pavakarieniavo mokyklos valgykloje. Pasisotinus būtinai reikėjo ir pasimankštinti. Mokiniai patraukė į sporto salę. Čia jų su iš anksto paruošta programa laukė mūsų šokių mokytoja Raminta Maslinskienė ir muzikos mokytojas Kazys Petreikis. Svečiai mokėsi tradicinių liaudies šokių ir ratelių. Žiūrovų nebuvo, nes visi sukosi šokio sūkury. Kad šokėjai nepervargtų, pertraukėlių metu galėjo pasivaišinti vaisiais ir sausainiais, atsigaivinti gėrimais. Šokiai tikrai neprailgo.
Pusryčiais Vilniaus lietuvių namuose prasidėjo antroji susitikimo diena, po kurių svečiai iš užsienio sugužėjo į užsakytą autobusą, kuriame jau laukė mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai. Pasilabinę patraukėme link skulptūros „Laisvės kelias“. Skulptūra – tai trispalvė siena, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 20-čiui ir kviečianti visus šalies gyventojus bei Lietuvos patriotus tęsti laisvės ir vienybės kelią, tai raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Lietuvai išsikovoti laisvę. Šis unikalus kūrinys, simbolizuojantis gyvą žmonių grandinę, sužavėjo mūsų svečius.
Padarę keletą nuotraukų prie „Laisvės kelio“, ekskursijos dalyviai patraukė link Vilniaus katedros. Apžiūrėję Katedrą, svečiai buvo suskirstyti į grupeles ir palydėti link žymesnių senamiesčio objektų, kuriuos pristatė ir apie kuriuos svečiams papasakojo mūsų mokyklos mokiniai. Svečiai galėjo apžvelgti Vilniaus panoramą nuo Gedimino pilies kalno, pasivaikščioti po naujai atidarytą Bernardinų sodą, pasigrožėti šv. Onos bažnyčia, apžiūrėti Vilniaus universiteto bei Prezidentūros pastatus, prasieiti Pilies gatve. Apžiūrėję Vilniaus senamiestį, patraukėme link Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų. Muziejaus lankytojai buvo supažindinti su archeologinių kasinėjimų metu rastais radiniais ir atkurtomis valdovų rūmų kambarių bei salių interjerų ekspozicijomis, taip pat turėjo galimybę apžiūrėti ypač vertingus eksponatus specialioje lobyno salėje.
Kitas ekskursijos etapas – Genocido aukų muziejus. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio dirbo sovietinės represijos institucijos. Pastato pusrūsyje apžiūrėtos vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus patalpos, projekto dalyviai susipažino su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. Tylūs ir susikaupę ekskursijos dalyviai klausėsi įdomaus gidės pasakojimo.
Vakare visų laukė linksmesnė dalis. Kadangi susitikimo organizatorės žinojo, kad nuo pietų bus praėję nemažai laiko, todėl su šia intencija užsakė vakarienę Vilniaus „Marceliukės klėtyje“. Kaip klydo svečiai, kurie galvojo, jog dabar galės iki soties prisikirsti! Jie net nepagalvojo, kad vakarienę turės „užsidirbti“! O darbas buvo nei sunkus, nei lengvas – pagaminti mūsų nacionalinį patiekalą – cepeliną! Kiek buvo emocijų ir juoko! Mokiniai gamino, o mokytojai įamžino šias akimirkas, vėliau vertino mokinių darbus. Už sunkų darbą vakaro dalyviams buvo dosniai atsidėkota: restorano svečiai buvo pavaišinti namine gira ir karštais patiekalais: kugeliu, cepelinais ir vėdarais. Sočia vakariene ir užbaigėme šios dienos programą.
Sekmadienio (lapkričio 17 d.) rytą projekto dalyviai pradėjo nuo vietų, kurios yra labai svarbios kiekvienam Lietuvos gyventojui ir kurios tapo svarbiomis tomis lemtingomis 1991 m. sausio dienomis. Pirmiausia mes apsilankėme prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato, kur apžiūrėjome memorialą, skirtą pagerbti žuvusius prie šio pastato. Vengrai nustebo, kai ant vieno kryželio rado ir savo nacionalinę vėliavėlę. Vėliau nuvykome prie Lietuvos Respublikos Seimo. Čia mokytojai ir mokiniai apžiūrėjo barikadų, kurios juosė Seimo pastatą, likučius. Vykdami į Televizijos bokštą, stabtelėjome prie Spaudos rūmų. Prie Televizijos bokšto uždegėme žvakutę Sausio 13-osios aukoms atminti, pirmajame pastato aukšte apžiūrėjome šiuos įvykius menančią ekspoziciją.
Dar vėliau mokiniai ir mokytojai apžiūrėjo Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, kuris mena tragiškus XX a. Lietuvos įvykius. Sovietinės okupacijos metais nacionalizuoto dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume. Tiek mokytojai, tiek mokiniai buvo sukrėsti to, ką išvydo, apžiūrėdami muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei klausydami gido pasakojimo apie sovietinio totalitarinio režimo sukurtą mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo mechanizmą.
Pati įdomiausia susitikimo dalis, kurios nepamirš ilgai nei vienas projekto dalyvis, – apsilankymas bunkeryje, kuris yra Nemenčinės miškuose. Bunkerio svečiai tris valandas dalyvavo spektaklyje „1984. Išgyvenimo drama“. Atsisveikinę su savo daiktais, valiuta, fotoaparatais ir mobiliaisiais telefonais, aprengti pilkomis sovietinėmis šimtasiūlėmis, mokiniai patyrė įtampos ir socialinių keistenybių kupiną SSRS piliečio gyvenimą. Spektaklio dalyviai buvo vedžiojami bunkerio labirintais, pamatė 1984-ųjų metų televizijos laidas ir parduotuves, patyrė, ką reiškia būti tardomam KGB kabinete, mokėsi užsidėti dujokaukę bei su ja atliko įvairius pratimus, bėgiojo. Programos pabaigoje sovietiniame restorane skambant devintojo dešimtmečio sovietinės muzikos šlageriams dalyvių laukė sovietinė užkandėlė – populiarioji smėlio juostelė ir Tarchuno limonadas. Po apsilankymo mokiniai ir mokytojai gavo specialius pažymėjimus, įrodančius, kad ekskursijos dalyviai tris valandas buvo Sovietų Sąjungos piliečiais.
Niūrią ir baugią Nemenčinės aplinką vėliau pakeitė ryškių spalvų užrašais kviečiantis „Akropolis“, kuriame projekto dalyviai, žaisdami boulingą, galėjo atsipalaiduoti nuo bunkeryje patirtos įtampos ir pavakarieniauti.
Kiekviena valanda žmogui kažką duoda, kažką atima, kažką pakeičia. Valandos, praleistos kartu su projekto dalyviais, mums davė labai daug. Neabejojame, kad kelios dienos, praleistos Lietuvoje, svečiams paliko neišdildomą įspūdį. Neabejojame ir tuo, kad šios dienos nebuvo praradimo laikas ir lietuviukams. Norėtume padėkoti visiems: mokytojams, kitiems mokyklos darbuotojams ir mokiniams, padėjusiems organizuoti šį susitikimą.
Jūratė Balukevičienė,
Daiva Taučiuvienė,
Jurgita Striškienė
Comenius projekto dalyvės
no images were found