Gyvenimas mokykloje panašus į kelionę traukiniu: vieni įlipa, kiti išlipa, kartais nutinka linksmų, o kartais ne visai atsitikimų… Vienose stotelėse laukia siurprizai, kitose – gilus liūdesys. Vieniems ši kelionė atrodo kaip trumpas pasivaikščiojimas, kitiems – iššūkių kupina galimybė. Tačiau laikas lekia nenumaldomai ir ateina laikas iš traukinio išlipti bei išsiskirti su tais, kurie šalia buvo metus, dvejus, o gal ir visus dvylika… Išlipus iš traukinio atsistojama ant ateities kranto. Kranto, nuo kurio kelio teks ieškoti patiems. Ieškantiesiems galima palinkėti tik sėkmės, neišsigąsti didesnių bangų ar apniukusio dangaus, audrų ir uraganų, kurie tebus raktas į šviesų ir gražų rytojų, rasti savo laivą, kuris padėtų siekti didelių tikslų, keliauti ilgu ir sėkmingu keliu. Keliu, parvedančiu namo…
Dvyliktokai, gero Jums kelio!
Vienuoliktokai
