Spalis Didelis darbų mokykloje metas: metiniai planai, pamokos, vaikų klegesys. Tačiau Gelvonų vidurinės mokyklos mokytojams ir moksleiviams nėra kada atsipūsti. Čia visai neseniai mokinių grupė su mokytojomis darbo ir mokslo savaitę plušo Vokietijoje, o spalio mėnesį mūsų laukė dideli darbai Bulgarijoje. Na ne šiaip sau, o pagal tarptautinį partnerystės COMENIUS projektą Svištovo mieste, Bulgarijoje mes dirbsime 5 dienas. Čia dalyvauja net 8 šalys :Bulgarija, Lenkija, Jungtinės karalystės, Portugalija, Ispanija, Lietuva, Vengrija, Rumunija. Turkija, Italija šį kartą neatvyko. Šios partnerystės programos tema- „Sveikas kūnas, sveika siela, sveika aplinka“. Tad ankstų spalio 16 rytą mokytojos J.Balukevičienė, S.Bartulienė , mokyklos direktorė O.Valančienė bei mokinės B.Juzėnaitė, E.Mačiūtaitė pajudėjome į Vilniaus aerouostą. Po valandos mes jau Varšuvos aerouoste ir pirmieji susitikimai su Lenkijos grupe. Tai 2 mokytojos ir 5 merginos iš Žirardovo miesto. Šios šalies atstovėms ne naujiena tarptautiniai projektai, mokytoja Danuta yra šio projekto koordinatorė. Taip ir jaučiasi:bendrauja laisvai, daug emocijų, pirmieji projekto aptarimai. Netruko kelios laukimo valandos ir mes jau Bulgarijoje, sostinėje Sofijoje. Palikome Lietuvą šiek tiek drėgną ir apsiniaukusią, o Bugarijoje švietė saulė, nors mes pavargę, bet saulę išvydę šypsojomės ir laukėme kitų šalies atstovų. Kad mums laukimas neprailgtų, pagal projekto temą- sveikas kūnas,sveika siela, pradėjome ekskursija Sofijoje. Aplankėme bažnyčias, miesto centrą, apžiūrėjome šventus paveikslus, o jų gatvėse parduodama labai daug. Tarp kitko šioje šalyje vyrauja stačiatikių tikėjimas, bet yra ir katalikų. Būtų galima girti ir liaupsinti šį miestą, bet jis nesužavėjo. Daug šiukšlių, netvarkos, palyginus su mūsų sostine Vilniumi, pas mus oho kaip gražu.
Sulaukėme visų šalies atstovų, sulipome į autobusus ir pajudėjome link Svištovo miesto, dar mums liko 240 km. Jūs neįsivaizduojate, kaip į autobusą sulipa lenkai, turkas, lietuviai, ispanai ir pradeda vienu metu kalbėti, dainuoti ir tada pagalvoji, kas bus rytoj, kaip mes bendrausime, po pirmosios dienos „košė“ galvoje. Vidurnaktį mes privažiuojam Svištovo miestą ir mūsų laukia būrys žmonių, kurie į savo šeimas paims moksleivius. Visi draugiški, šypsosi, na ir pagalvojame- viskas bus gerai.
Spalio 17 rytas nuostabus. Mūsų laukia vizitas į N.Katranov vidurinę mokykla, susitikimas su moksleiviais ir mokytojais, pirmoji rimta pažintis su COMENIUS programos partneriais. Mes einame link mokyklos ir lyg pro miglą sušmėžuoja Lietuvos vėliava. Širdyje daug meilės ir šilumos pamačius, jog mūsų jau seniai laukia. Pasitiko mokinukai su tautiniais drabužiais. Tradicija yra tokia, jog kiekvienas svetys turi paragauti bulgariškos duonos su aitrais prieskoniais, skonis ypatingas. Pirmieji mokyklos direktoriaus sveikinimai, fotografijos, atminimo dovanėlės. Mūsų laukia 1-okai. Jie dainuoja dainas, šoka paprastus ratelius, nes tautiniai šokiai per sunkūs mažiesiems. Nustebina tai, jog mokinukai daug klausinėja apie Lietuvą. Jaučiame, kad klausimai liejasi iš širdelės, svetingi ir draugiški. Sudainuojame ir mes, ir mojuodami rankomis išeiname, su sąlyga – mes dar sugrįšime kitą dieną. Po pietų laukia vizitas pas miesto merą. Laisvą akimirką norime apžvelgti miestą. Nepalyginami čia gražiau ir tvarkingiau nei Sofijos mieste. Miesto meras mus dar kartą sveikino, džiaugėsi miesto ir mokyklos svečiais. Svištovo mieste gyvena apie 100 000 tkst. žmonių, 30000 sudaro jaunimas. Čia matome universitetą, kelis koledžus, vidurines mokyklas. Miestas išsidėstęs ant Dunojaus kranto, esantis Bulgarijos šiaurinėje dalyje, nuo Bulgarijos kranto matome Rumuniją, kitoje pusėje jau kita valstybė. Svištovo miestas turi kuo didžiuotis. Šiame mieste 1863m. gimė žymus bulgarų rašytojas A. Konstantinov. Pagrindinis gimęs čia romanas „Dėdė Ganyo“, bulgarai juo labai didžiuojasi. Miesto centre puikuojasi ypatingo grožio Šv.Trinidados bažnyčia. Įėjus į bažnyčią atkreipiame dėmesį į žvakutes ir fotografijas. Nepatogu klausti kas šiose fotografijose? Tačiau smalsu ir išsiaiškiname, jog 2004 metais į Serbiją iš N.Katranov mokyklos išvažiavo mokytojų ir mokinių grupė ir tamsią naktį, kalnuose su autobusu įkrito į sraunią upę. Naktis, daug panikos, vaikai tik pabudę iš miego, klyksmai. Šioje autokatastrofoje žuvo 12 gabių, perspektyvių sportininkų. Neliekame skausmui ir mes abejingi, merginos uždega žvakutes. Vakare mokinių laukia varžybos. Mes turime vieną tikslą – bendrauti ir bendradarbiauti. Antroji diena kupina įspūdžių, gražių minčių ir idėjų. Spalio 18 diena dar šiltesnė ir gražesnė. Keliaujame į kultūros namus, šiandien mums ir miesto gyventojams tautinių šokių kolektyvas. Pirmieji tryptelėjimai salėje, subėga į sceną merginos su tautiniais išmargintais drabužiais, pasirodo yt gervinai vaikinai. Scenoje 26 moksleiviai nuo 12 iki 17 metų. Net kvapą užgniaužia kai 40 min. nesustodami, šypsodamiesi, prakaitą braukdami (nematomai), nekliūdami vienas už kito, judindami mums nesuprantamu žingsniu kojas mokiniai iš širdies šoka tautiškus šokius. Vadovas visada priekyje ir drąsina savo šypsena, palaiko auklėtinius. Tai puiki sportinė treniruotė po, kurios tikrai nieko nesinori. Plojame dar ir dar. Puiki atgaiva sielai ir protui. Na, o po audringų aplodismentų skubame į mokyklą, šiandien pristatysime šalis, diskutuosime apie projektą, ką veiksime kitų susitikimų metu. Tad judame į pažintį su mūsų draugais. Jungtinės Karalystės mokytojai papasakojo apie savo mokinius, kurie į gyvenimą žiūri labai optimistiškai ir tokiose mokyklose dirbantys žmonės turi būti energingi, pasišventę savo darbui. Tai mokykla neįgaliesiems. Jie juda, tikrai, bet ne kojomis, o rankomis. Likome sužavėti mokytojų darbu. Šalys pristatė savo tradicijas, miestą, mokyklą. Negaliu nutylėti, tačiau mūsų Evelina ir Birutė buvo pagirtos už išsamų ir konkretų šalies pristatymą. Už tai reikėtų padėkoti mok. J.Balukevičienei. Pratęsiame pokalbį prie apvalaus stalo, nutariame, jog kitas vizitas Ispanijoje. Rinksime medžiagą apie valymo įrengimus, saugotinas rajono vietoves, kaip rūšiuojame šiukšles ir kt. Darbo turėsime tikrai daug. Visada atvykus į kitą šalį atkreipiame dėmesį į žmones, jų kultūrą. Susidariau tokią nuomonę, jog bulgarai niekur neskubanti tauta, draugiški, darbštūs, dėmesingi, Europos sąjungoje jie dar visai neseniai, matyt jiems viskas prieš akis. Tačiau jie turi nuostabius kalnus, vynuogynų plotus, ekologiškų daržovių, nuostabaus skonio avies, karvės, ožkų sūrių, ypatingo skonio alyvuogių. Tikriausiai jie dėl to tokie sveiki ir gražūs. Nustebino, jog mokiniai ir vakarėlių metu šoka tautiškus šokius, šeimose laikomasi tradicijų, moterys gamina ypatingo skonio konservus, gamina salotas, kurios įspūdingos savo dydžiu. Mums šios porcijos atrodė didelės.
Spalio 19 dieną keliaujame į Gabrovą, etnografinį miestelį. Panašus kaip mūsų Rumšiškės. Galėjome stebėti kaip gaminama duona, sidabro gaminiai, paklausyti apie vaistažolių stebuklingas galias, kaip rankose gimsta žmogeliukai iš medžio. Autentiško grožio senovinis miestelis. Veliko Tarnovo miestas sužavėjo kalnais, o juose „auksinis ruduo“, dvelkia ramybe bei susikaupimu. Kylame į paskutinio 14 a.Bulgarijos karaliaus rezidenciją. Kylame į kalną, o atrodo, jog mes anų laikų dalyviai. Vakarais vyksta ypatinga programa, kai pilį apšviečia prožektoriai, skamba muzika, moterys aimanuoja, o vyrai gina pilį.Liejasi daug kraujo ir pilis užkariaujama priešo. Brr, net šiurpuliukai po nugarą laksto, bet nors ir labai originalu, tačiau sugrįžkime į dabartį ir keliaukime toliau. Kaip visada vakarus moksleiviai praleidžia tūriningai :mokosi šokio meno, piešia, dainuoja. Suradome daug draugų. Kurie labai norėtų atvykti į mūsų šalį, tikriausiai kiti net nežino kas gi ta Lietuva. Kvietėme, su mielu noru turėsime ką parodyti ir tūriningai praleisti laisvalaikį. Laikas parodys ar mes būsime pasiekti, pvz. portugalų. Spalio 20 dieną lankomės mokykloje, einame stebėti pamokų. Bulgarų moksleiviai labai laisvai jaučiasi pamokose, tačiau mokslo siekia visi. Čia susipažįstame su rusų kalbos mokytoja, ji iš Irovo, tačiau jau seniai gyvena Bulgarijoje. Jau minėjau , jog čionykščiai žmonės labai vaišingi ir dėmesingi, tad esame pakviesti į svečius. Pas šią mokytoją labai paprasta, kuklu, bet labai jauku. Daug kalbame apie apie Bulgarijos politiką, mokyklos gyvenimą, pasakojame kokiomis mintimis gyvename mes. Dėkojame ir paliekame šią puikią šeimą su mintimi, o gal kada susitiksime.
Na tiek įspūdžių per tokį trumpą laiką aprašyti neįmanoma. Bulgarija mus priėmė labai šiltai. Tai didelė pamoka kitoms šalims. Grafikas jau sudarytas. Su konkrečiais darbais jau mūsų laukia Ispanijoje, Barselonos širdyje. Skaitydami šiuos mano prisiminimus, tikriausiai pagalvosite, jog mes atostogų buvome išvykę. Gavome didelę dozę atgaivos sielai – aplankėme daug muziejų, praturtinome akiratį, sveiku ir ekologišku maistu atgaivinome kūną, sveikoje aplinkoje (kalnai, upės).
Pamąstėme kuo mes nustebintume projekto dalyvius. Visas dienas daug bendravome, dalijomės įspūdžiais įvairiomis kalbomis ir lenkiškai, ir rusiškai, ir angliškai, o pritrūkus žodžių – lietuviškai. Taigi Europa, mes jau viena koja čia, tad lauk mūsų, kai įkelsime abi. Iki pasimatymo Ispanijoje.
no images were found