Mokslo metai jau įpusėjo, o Gelvonų vidurinėje mokykloje COMENIUS tarptautinis partnerystės projektas „Healthy body, healthy soul, healthy environment“ įsibėgėjo. Surinkta komanda, nustatyti veiklos principai, darbas verda ir pačioje mokykloje, ir už jos ribų. Po pirmojo pažintinio vizito, vykusio spalio mėnesį Svištovo (Bulgarija) mieste, jau žinojome, kokia veikla mūsų laukia ir kokius namų darbus turėsime pristatyti Barselonoje (Ispanija).
Tad visa komanda kibome į darbą. Šį kartą mus domino gamtos apsauga Lietuvoje, rinkome medžiagą apie nacionalinius parkus, rezervatus, draustinius, domėjomės jų istorija, saugomais objektais. Keletą nacionalinių parkų dauguma mokinių buvo aplankę, tad ieškojome nuotraukų, dalijomės įspūdžiais, kaupėme surinktą medžiagą. Taip pat visi projekte dalyvaujantys mokiniai buvome išvykę į UAB “Vilniaus vandenys“, kur susipažinome su geriamo vandens tiekimo sistema Vilniaus mieste ir regione, susipažinome su vandens savybėmis, sužinojome, kad vilniečiai geria švarų vandenį. Visą gautą ir surinktą medžiagą panaudojome savo pristatymui.
Nekantriai laukėme vasario 12-osios, kai grupė mokinių – Monika Balukevičiūtė, Sonata Jasaitytė, Evelina Mačiūtaitė, Jolita Miknevičiūtė ir Laura Unčiūraitė, lydimos projekto koordinatorės, anglų k. mokytojos Jūratės Balukevičienės, direktorės Onos Valančienės bei biologijos mokytojos Sondros Bartulienės išskridome į pavasariu alsuojančią Barseloną.
Ilgas skrydis per Prahą, ir štai mes Barselonoje, Katalonijos sostinėje, kurios namų balkonus puošia apelsinmedžiai, pakrantes skalauja Viduržemio jūra, o viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi vilioja viso pasaulio turistus. Mus pasitiko besišypsantys, temperamentingi ispanai. „Pridavę“ savo jaunesnes mokinukes Moniką, Sonatą ir Laurą jų naujosioms šeimoms, su kitomis mokinėmis įsikūrėme jaunimo viešbutyje. Kadangi popietė buvo laisva, išėjome į miestą pasižvalgyti. Jau pirmąjį vakarą spėjome pajusti šio jaudinančio milžino bulvarų, aikščių žavesį. Iki vėlaus vakaro šurmuliavo miestas.
Išaušo rytas, o mūsų jau laukė IES Bernat Metge mokykloje mokiniai ir kiti projekto dalyviai iš Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos. Džiugu buvo matyti jau pažįstamus veidus, susipažinti su naujais dalyviais iš Italijos (jų nebuvo Bulgarijoje). Pasilabinę, visa gausi kompanija susėdome į autobusą ir išvykome į netoli Barselonos esantį Monkados miestą, kuriame apsilankėme atliekų perdirbimo įmonėje Ecoparc 2. Įmonėje stebėjome visą šiukšlių kelią nuo išrūšiavimo iki organinės kilmės atliekų virtimo kompostu. Visas procesas automatizuotas, nors neapsieinama ir be žmogaus rankų darbo, kai proceso pradžioje reikia atskirti stambias atliekas nuo smulkių bei iš viso šiukšlių srauto reikia išrinkti popierių bei plastmasę. Įmonė pastatyta 2004 metais, per metus perdirba apie 240,000 tonų atliekų, surinktų iš Barselonos ir 9 aplinkinių miestų, pagamina 28,000 tonų komposto. Mus sužavėjo įmonės pastatas (tikrai nepasakysi, kad čia suvežamos tonos šiukšlių), švara pačioje įmonėje ir jos aplinka. Po pietų vėl rinkomės mokykloje, kur mokytojai tarėsi dėl tolimesnės veiklos, kitų susitikimų, o mokiniai, pasiskirstę į dvi grupes, mokėsi ispaniškų šokių bei sportavo, žaidė įvairius žaidimus, sportavo.
Savaitgalis buvo skirtas pažintiniams pasivaikščiojimams po Barseloną. Aplankėme žymiausią Katalonijos koncertų salę Palau de la Musica, pastatytą tarp 1905 ir 1908 metų. Modernistinio stiliaus salėje koncertavo ir koncertuoja žymiausi pasaulio operos solistai, orkestrai, baleto artistai, roko, pop, džiazo dainininkai. Ši salė – tai ne tik Barselonos, bet visos Katalonijos pasididžiavimas.
Toliau ėjome pasigrožėti Gotikos kvartalu, kurio centre Gotikinė katedra – didingas XIV a. pastatas. Navą supa 28 šoninės koplyčios su nuostabiais barokiniais altorių paveikslais. Nuo praėjusių amžių yra likusi tradicija šoninėse navose laikyti baltas žąsis, kurias, plaukiojančias fontanėlyje, mes matėme. Šalia – karaliaus rūmai. Šiame kvartale Generaliteto rūmuose yra įsikūrusi Katalonijos autonomijos vyriausybė.
Barselonos miesto simbolis – ekstravagantiška Šv. Šeimynos bažnyčia (La Sagrada Familia), genialaus architekto Antonio Gaudi žymiausias kūrinys. Iš tiesų įspūdinga katedra, su dvylika bokštų kaip dvylika apaštalų, iki šiol nebaigta, paramstyta pastoliais, primena pasakišką kregždžių lizdą. Statyba, kuri buvo pradėta 1882 m., vis dar tęsiasi, o pabaigti planuojama 2026 m. A.Gaudi šimtosioms mirties metinėms paminėti. Tai iš tiesų viena originaliausių bažnyčių pasaulyje, kerinti mistiniu grožiu ir įtaiga.
Pažintį su A.Gaudi tęsėme vaikščiodami po spalvingąjį Guelio parką, kuris sužavėjo stiklo ir keramikos mozaikų grožiu, originaliu Šimto kolonų kambariu, ilgiausiu pasaulyje suolu. Parke visi statiniai harmoningai susilieja su aplinka, želdiniais ir vandeniu, taip tapdami vientisu unikaliu kūriniu. Iš čia grožėjomės nuostabia miesto panorama.
Sakoma, kad Ramblos gatvė – žymiausia Barselonoje. Įžengę kaipmat pasinėrėme į teatralizuotą realybę: čia virė prekyba gėlėmis, suvenyrais, paukščiais, gyvūnais bei meno kūriniais, čia įsikūrusios garsiausių pasaulio dizainerių parduotuvės. Vienas ryškiausių Ramblos gatvės akcentų – „gyvosios skulptūros“. Nusigrimavę artistai sustingę vaizduoja giltines, robotus, faraonus ar žinomus istorinius asmenis. Deja, kol neįmeti monetos į priešais stovinčią dėžutę, nufotografuoti juos yra sudėtinga.
Miestas sužavėjo, bet ir darbas mūsų laukė. Pirmadienį visų šalių atstovai vėl rinkomės mokykloje, kur turėjome pristatyti namuose atliktas užduotis. Vieni po kitų į sceną kilo mokiniai ir pasakojo apie jų šalyse esančias saugomas teritorijas, dalijosi gamtosauginėmis problemomis. Netrukus atėjo ir mūsų eilė. O kadangi tai buvo Vasario 16-oji, tad savo pristatymą pradėjome akcentuodami, kad ši diena yra mūsų šalies Nepriklausomybės diena. Salėje pasigirdo plojimai, sveikinimai. Tyliai gitara grojo Monika, eiles Žemei deklamavo Sonata, skaidres komentavo Laura, Evelina ir Jolita. O pristatymo pabaigoje – staigmena, ar tikrai visi įdėmiai klausėsi mūsų ir uždavėme keletą klausimų, o teisingai atsakiusiems – lietuviškas šokoladas ir suvenyras iš Lietuvos. Visiems patiko… Vėliau pietūs ir susitikimai su draugais, žaidimai ir pokalbiai, pokalbiai, pokalbiai…iki vėlumos.
Antradienis išaušo saulėtas, išlydėjome kai kurių šalių kolegas namo, o mums dar buvo numatytas dokumentinis filmas „SOS Planeta“, kur mokiniams buvo pristatyta WWF organizacija, apžvelgtos pagrindinės planetos problemos, tokios kaip globalinis atšilimas, vandens užteršimas bei atogrąžų miškų kirtimas. Filmas buvo neįprastas, nes jį reikėjo žiūrėti pro trimačius akinius, tad atrodė, kad tu pats esi visų ekrane vykstančių įvykių sūkuryje. Tai buvo gera, informatyvi bei gana linksma mokymo priemonė. Buvo smagu, o kartu ir įdomu jį žiūrėti.
Greitai prabėgo savaitė, pripratome prie šilto Barselonos klimato, atėjo laikas išsiskirti. Buvo juoko, ašarų, pasižadėjimų dar susitikti, kvietimų aplankyti Lietuvą. Per trumpą laiką mūsų merginos susidraugavo su kitų šalių mokiniais, praplėtė akiratį, patobulino anglų kalbos komunikacinius įgūdžius. Na, o Monika, Laura, Sonata, gyvenusios ispanų šeimose, susipažino su jų kasdienybe, įpročiais, paragavo tradicinių ispanų valgių, įgijo bendravimo patirties.
Grįžome į žiemišką Lietuvą, kiek pailsėję ir pasidaliję įspūdžiais su kolegomis, vėl kibome į darbus. Laiko turime nedaug, o padaryti reikia iš tiesų nemažai, nes kovo pabaigoje mūsų jau laukia partneriai Seksarde (Vengrija).
Jūratė Balukevičienė,
Gelvonų vidurinės mokyklos anglų k. mokytoja, projekto koordinatorė
no images were found