Dažnai mes mėgstame kalbėti apie mokslą, apie tai, kokią reikšmę jis gali turėti kiekvieno iš mūsų gyvenime. Kalbame ne tik apie patį mokslą, bet ir apie žmones, kurie mus moko: vertiname juos, kritikuojame ir bandome suprasti. Tai žmonės, kurie mūsų gyvenime atlieka išties didžiulį vaidmenį, tačiau dažnai pamirštame, kad moko ne tik tie, kurie prieš mus stovi įprastas keturiasdešimt penkias minutes.
2013 m. gegužės 3 d. Širvintų rajono Gelvonų vidurinėje mokykloje vyko netradicinės pamokos: neskambėjo skambutis, visos klasės buvo atviros, o mokytojais tapo mokiniai ir jų tėveliai, tetos, dėdės, seneliai. Taip, Jūs teisingai perskaitėte. Mokiniai mokė savo tėvus, senelius, tetas, dėdes, o pastarieji – vaikus.
Šių pamokų tikslas – dalintis žiniomis ir įgūdžiais, mokytis bendrauti su kitos kartos atstovais. Pamokų metu jaunimas ir tėveliai, seneliai, tetos, dėdės turėjo galimybę keistis idėjomis, patirtimi, tobulinti socialinius įgūdžius, artimiau susipažinti, pamatyti vienas kitą kitokioje aplinkoje. Po pamokų vyko šventė, kurią vedė mūsų mokyklos aštuntokas L. Jakimavičius ir jo mama D. Jakimavičienė.
Šventės metu mokiniai ir mokytojai pristatė savo veiklos rezultatus. O pažiūrėti tikrai buvo į ką. Pirmieji pasirodė penktokai, kurie pagal mamoms skirtą dainą šoko pačių kurtą šokį. Tada pasaką apie mamą – angelėlį sekė ir pačių gamintus inkilus rodė šeštokai. Nuo šių neatsiliko ir septintokai, kurie demonstravo jaunosios ir vyresniosios kartos drabužius, kvietė paragauti pyrago, kurį kepė pagal senelių išbandytą receptą.
Kaip sekėsi įminti krepšių pynimo paslaptis, aiškino aštuntokai. Mokiniai ne tik pademonstravo, kaip pinami krepšiai, bet ir įrodė, jog šie dirbiniai gali būti ir puiki krepšinio (Lietuvoje populiaraus žaidimo) dalis.
Devintokės mūsų mokykloje garsėja savo meniniais sugebėjimais: jos ne tik gražiai piešia, bet ir gamina labai gražius rankdarbius. Tikriausiai tuos gabumus jos paveldėjo iš savo mamų ir močiučių.
Kiek kitaip gegužės trečiosios pusdienį praleido dešimtokai. Jie nusprendė apsilankyti pas kalvį. Kalvystės meistras Antanas Tatarėlis iš Zubelių kaimo demonstravo dar tėvo įsigytus įrankius, aiškino šio amato subtilybes, parodė, kaip paprastas geležies gabalėlis gali tapti meno kūriniu.
Ne vien dirbdami galime kažko išmokti. Mokytis galime ir ilsėdamiesi. Būtent vienuoliktokai atvėrė išminties lobių skrynią ir papasakojo daug įdomių senolių pastebėjimų.
Labai daug gyvenimiškos patirties tėvai ir seneliai vaikams perduoda ir per liaudies dainas, ratelius, žaidimus arba sekdami pasakas. Patys mažiausieji mokyklos mokiniai šoko, dainavo dainas, skirtas mamoms, kartu su tėveliais ir seneliais deklamavo eiles, grojo.
Po jauniausių mokinių pasirodymo renginio vedėjai perskaitė eilėraštį, skirtą mamai, ir pakvietė mokyklos mokinius pasveikinti visas mamas su artėjančia Motinos diena ir įteikti sages, kurias pagamino dvyliktokės ir vienuoliktokės.
Šventė tuo nesibaigė. Liaudies dainų padainuoti ir mus jų pamokyti iš Ukmergės atvyko folklorinis ansamblis „Bočiai“. V. Naraškevičienė (buvusi mūsų mokyklos mokinė) ir A. Juzėnienė (buvusi mokyklos darbuotoja), kolektyvo narės, nuoširdžiai džiaugėsi, jog ir vėl turėjo galimybę apsilankyti pas mus. Ansamblio atlikėjai ne tik dainavo, bet ir mokė šokti ratelius. Vaikams ši renginio dalis labai patiko, nes po ilgo laiko tarpo vėl galėjo pamankštinti rankas ir kojas.
Apie daug ką galima pasikalbėti, daug ką galima kartu nuveikti, kai vieni turi didžiulę patirtį ir išmintį, o kiti – jaunystę ir norą pažinti pasaulį. Todėl mums reikia kuo dažniau susiburti draugėn: kartu padirbėti, susėsti prie vieno stalo, dažniau atverti savo patirties skrynią, kurioje slepiasi tiek daug nesuskaičiuojamų turtų. O tie nesuskaičiuojami turtai nėra vien močiutės skrynioje rasti vėriniai, mezginiai, išsiuvinėti rankdarbiai, tai yra ir pagarba kitam žmogui, meilė, jautrumas bei kitos tikrosios vertybės.
Jurgita Striškienė
no images were found