Gelvonų vidurinėje mokykloje toliau vyksta įvairiapusiška veikla pagal Comenius daugiašalės partnerystės projektą „Mūsų kelias į laisvę: nuo totalitarizmo iki demokratijos“, kurio įgyvendinime dalyvauja mokyklos iš Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Vengrijos, Kroatijos, Estijos.
Grįžus iš susitikimo Ispanijoje, mokiniai vėl kibo į parengiamuosius darbus susitikimui Vokietijoje. Visų mokyklų partnerių mokiniai galiausiai išsirinko projekto logotipą, kurio autorė yra mokinė iš Vengrijos. Džiugu, kad mūsų mokyklos 12 klasės mokinės Ievos Kojalaitės logotipas pelnė 3-ąją vietą. Per gana trumpą laiko tarpą mokiniai turėjo nuveikti nemažai. Šį kartą mums reikėjo paruošti medžiagą apie ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje ir 1954-1991 metais išryškėjusiomis pasipriešinimo sąjūdžio kryptis ir joms atstovavusiomis pogrindžio organizacijas. Pasiskirstę grupėmis, mokiniai ieškojo medžiagos apie partizaninę kovą mūsų šalyje, aplankė buvusią partizanų ryšininkę Marcelę Tamašauskienę iš Žieveliškų kaimo, užrašė ir nufilmavo jos prisiminimus, domėjosi rezistencine veikla. Susigaudyti visame šiame informacijos sraute, atsirinkti svarbiausius duomenis mokiniams padėjo istorijos mokytoja metodininkė Daiva Taučiuvienė. Taip pat buvome išvykę į Genocido aukų muziejų Vilniuje, kur mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime apie Lietuvos partizanus, susipažino su partizaninio karo etapais, jų skiriamaisiais bruožais, taip pat buvo kalbama apie bunkerius, medicinos pagalbą, partizanų karo teismus, maistą, atokvėpio minutes, sužinojome kaip partizanai švęsdavo religines ir tautines šventes. Visa surinkta, susisteminta bei filmuota medžiaga sugulė į dvyliktokės Monikos Balukevičiūtės sukurtą video filmą „Lietuvos partizanai 1944-1953“, kuris vėliau buvo pristatytas partnerių susitikimo metu.
Į susitikimą Ambergo mieste vyko 11-12 klasių mokiniai Monika Balukevičiūtė, Laura Rutkauskaitė, Dovilė Ramaškevičiūtė bei Petras Tonkevičius, juos lydėjo mokytojos Jūratė Balukevičienė (projekto koordinatorė) ir Daiva Taučiuvienė. Kelionė buvo kiek ilgesnė nei įprastai, nes šį kartą keliavome autobusu Kaunas-Berlynas-Niurnbergas. Niurnberge susitikome kitus projekto partnerius ir draugiškai traukiniu patraukėme Ambergo link. Čia jau visų laukė vokietukų šeimos, kurios greitai „išgraibstė“ mūsų mokinius. Reikia pažymėti, kad šį kartą ir mokytojams teko gyventi šeimose, kas buvo nauja ir neįprasta visiems į susitikimą atvykusiems mokytojams.
Ankstų kitos dienos rytą vėl visi susirinkome Gregor Mendel gimnazijoje, mokiniams buvo sudaryta galimybė apsilankyti pamokose, na, o mokytojai rinkosi aptarti kai kurių projekto detalių bei kitų organizacinių reikalų. Po kiek laiko visi rinkomės mokyklos fojė, kur mus pasitiko ir sveikinimo žodį bei sėkmės ir gerų įspūdžių visiems palinkėjo gimnazijos direktorius Peter Welnhofer. Kadangi mūsų pristatymai filmuoti, tad keletą valandų praleidome žiūrėdami filmus, kuriuose atsispindėjo skirtingas šalių kelias į laisvę, protestai, disidentai ir kita veikla. Po pristatymų prasidėjo pažintinė veikla, susijusi su projekto tikslais ir uždaviniais. Visus susitikimo dalyvius miesto rotušėje įsikūrusioje merijoje maloniai sutiko Ambergo vicemeras, kuris trumpai pristatė miestą, jo istoriją, aprodė istorines pastato sales. Susitikimas buvo trumpas, bet labai šiltas. Vėliau mūsų laukė trumpa pažintis su Ambergo miestu bei jo įžymybėmis. Pasivaikščiojome po Turgaus aikštę, pasigrožėjome Šv. Martino bažnyčia, apžiūrėjome gerai išlikusias viduramžių miesto įtvirtinimų sienas, vartus bei žymųjį Stadtbrille (pažodžiui „miesto akiniai“) tiltą. Pakilome į virš miesto ant kalno esantį pranciškonų vienuolyną. Pamatėme kaip atrodo mažiausias pasaulyje viešbutis, pastatytas 1728 metais, jis yra tik 2 metrų pločio. Na, o visos dienos nuovargį palikome besimėgaudami vandens malonumais vietiniame vandens parke.
Antroji kelionės diena mus vedė į Niurnbergą. Tai antras pagal dydį Bavarijos žemėje, jaukus ir modernus miestas, menantis 950 metų istoriją. Praeitame amžiuje nacionalsocialistai Niurnbergą pasirinko savo judėjimo, vertybių ir propagandos lopšiu, organizuodami čia didžiausias eitynes ir partinius sąskrydžius. Didžiulis kompleksas partijos suvažiavimams ir kitoms iškilmėms buvo statomas ir planuojamas atidaryti apie 1945 metus, tačiau istorijos ratas pasisuko kitaip. Dabar šiame komplekse yra įsikūręs nacių partijos Dokumentacijos centras, kuriame galima susipažinti su visa šios A. Hitlerio įkurtos partijos istorija. Šiame centre lankėmės ir mes. Likimas lėmė taip, jog būtent šis miestas tapo ir jų nuopuolio simboliu – būtent čia buvo organizuotas tarptautinis tribunolas, siekęs nuteisti nacistų nusikaltėlius, antisemitus bei didžiausius karo kaltininkus. Niurnbergo miesto teismas buvo geros būklės – jo nesugriovė sąjungininkų aviacija, šalia buvo ir saugus kalėjimas. Šiandien visas šis kompleksas vadinamas Teisingumo rūmais, jame galima apsilankyti ir dabar. Buvo įdomu susipažinti su proceso dokumentais, vaizdine medžiaga, pasėdėti teismo salėje. Aplankę šias vietas, taip pat galėjome trumpai pasižvalgyti ir po lankytinas miesto vietas, paragauti garsių Niurnbergo meduolių bei paskanauti keptomis labai mažomis dešrelėmis.
Trečiąją viešnagės dieną mūsų laukė išvyka į žymųjį Modlareuth kaimą, kurio viena dalis yra Bavarijoje, o kita dalis – Tiuringijoje. Šiaurinė kaimo dalis priklausė Rytų Vokietijai, o pietinė – Vakarų Vokietijai. Kaimas taip pat buvo vadinamas „mažuoju Berlynu“, kadangi siena jį dalijo taip pat kaip ir Berlyną. Dabar čia įkurtas muziejus, galima pamatyti sienos likučius, susipažinti su kaimo, sienos statymo istorija, apžiūrėti senųjų transporto priemonių, kurios buvo naudojamos sienos apsaugai tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, ekspozicija. Įdomu dar ir tai, kad, nors siena buvo nugriauta 1990 metais, tačiau išlikę dar tam tikri skirtumai: kaimo gyventojai naudojasi skirtingais pašto kodais, telefono skambučių kodais, gyventojai balsuoja skirtingose apylinkėse bei vaikus leidžia į skirtingas mokyklas.
Greitai pralėkė dienos Vokietijoje. Šis susitikimas suteikė galimybę pažinti kitokią kultūrą, susipažinti su kitų šalių istorija, nugalėti savo baimes ir įveikti iššūkius. Mokiniai pasižadėjo nenutraukti bendravimo, pakvietė vieni kitus į svečius savose šalyse, braukė ašaras išsiskyrimo minutę. Dar kartą įsitikinome, kad tokie projektai reikalingi mokiniams: atrandami nauji draugai, tobulinami kalbėjimo įgūdžiai, bendravimas, supratimas, tolerancija.
Jūratė Balukevičienė,
projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė
no images were found