Vaikai dažnai nenori eiti į mokyklą, kurioje nuobodu, niekas nepaaiškina, kodėl reikia mokytis, kurioje pamokų medžiaga išdėstoma glaustai ir neįdomiai. Turbūt ne vienas savęs klausia: „Na, kam ta chemija, fizika, matematika…“ Daugybė formulių ir jokio paaiškinimo, kam tos neįdomios žinios reikalingos.
Mes, Gelvonų vidurinės mokyklos mokytojai, dalyvaujantys projekte „Kūrybinės partnerystės“, nusprendėme chemijos, istorijos ir geografijos dalykų kai kurias temas mokiniams išaiškinti žaidimo forma. 2014 m. vasario 25 d. įvyko trys chemijos pamokos. Aštuntos klasės mokiniai (ši klasė dalyvauja projekte), kūrybinė praktikė Rugilė Žadeikytė ir chemijos mokytoja Jūratė Garnienė susėdome į autobusą ir nuvažiavome į pirmąją chemijos pamoką, kuri įvyko Gelvonų lentpjūvėje. Čia mus pasitiko lentpjūvės savininkas Arūnas Trapnauskas. Sužinojome kiek metų turi augti medis, kad tiktų namų statybai, rievėmis skaičiavome medžių amžių. Sužinojom, kokios cheminės medžiagos naudojamos medienai apdirbti. Rankose laikėme daugybę buteliukų su chemikalais, pažymėtais specialiais ženklais. Vaikai prisiminė, ką kiekvienas žymėjimas reiškia.
Kita pamoka vyko Mikalajūnų kaime. Mokiniams pateikėme praktinę užduotį. Kiekvienas mokinys turėjo surasti ir nufotografuoti aplinkos poveikio padarytą žalą. Džiugu buvo žiūrėti, kaip visi stengėsi. Štai rūdys ant pašto dėžutės, štai samanomis apaugęs stogo šiferis… smagu, kad mokiniai ne tik fiksavo padarinius, bet ir klausinėjo įvairiausių dalykų.
„Kūrybinių partneryščių“ praktikė R. Žadeikytė papasakojo Mikalajūnų kaimo istoriją. Kaimas atsirado po Valakų reformos. Šios reformos tikslas – padidinti valstybės iždo pajamas ir tolygiai paskirstyti valstiečiams feodalines prievoles. Reformos metu buvo išmatuota visa dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti, pvz., Mikalajūnai. Būtent po Valakų reformos susiformavo gatvinis rėžinis kaimo išdėstymo planas. Mokiniai patys tuo įsitikino: sodybų pirkios ir svirnai buvo pastatyti galu į centrinę gatvę, už jų buvo tvartai ir kiti ūkiniai pastatai, už pastarųjų – dirbama žemė.
Trečioji pamoka, bene įdomiausia, įvyko Gelvonų miestelio gyventojos Sabinos Mikučionienės namuose. Šeimininkė svetingai priėmė, susodino nedideliame jaukiame kambaryje ir papasakojo, kaip jos senelė anksčiau dažė drabužius. Drabužiai buvo dažomi tik augaliniais dažais. Paaiškino, kokie augalai suteikdavo audiniui tam tikrą spalvą. Pavyzdžiui, žalią spalvą – dilgėlės, špinatai, rūgštynės, geltoną- svogūno lukštai, medetkos, rudą – lazdyno riešutai, gilės… O drobę balindavo tik saulėje.
Džiaugėsi Gelvonų miestelio bendruomenės nariai, kad jų patirtis ir žinios domina mokinius. Na, o mes grįžę į mokyklą aptarėme, ką išgirdome, sužinojome. Dabar reikia žinias pritaikyti praktikoje, tačiau tai jau kitos chemijos pamokos.
Jūratė Garnienė
no images were found