Pamokų laikas:
- 8.30-9.15,
- 9.25-10.10,
- 10.20-11.05,
- 11.25-12.10,
- 12.25-13.10,
- 13.15-14.00,
- 14.05-14.50.
|
 Įvairios naujovės švietimo procese visada praverčia, įneša naujų intrigų ir skatina mokytis kitaip. Netradicinės pamokos mums, aišku, buvo ne naujovė, nes visada, jei tik turime galimybę, stengiamės mokytis kitaip, netradiciškai, siedami pamokų medžiagą su išvykomis ir praktiniais darbais. Balandžio mėnesį vyko dvi netradicinės geografijos ir istorijos pamokos.
Pirmoji pamoka buvo geografijos. Šioje pamokoje atlikome praktines užduotis: patys pasigaminome kompasus, nustatėme reikiamas kryptis, naudodamiesi kompasais, dalyvavome orientacinių žaidimų veikloje. Visą pamokos procesą koordinavo ir daug naujovių įnešė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto praktikė Rugilė Žadeikytė.
Taip pat dalyvavome išvykoje į Vievio geologijos muziejų, kuriame klausėmės paskaitos. Paskaitos metu įgytas teorines žinias vėliau pritaikėme praktiškai žvyro karjere, kuris įkurtas vaizdingoje vietoje – prie Neries upės. Karjere mokiniai realiai pamatė, kaip kasama atviruoju būdu statybinė medžiaga – žvyras. Čia prisirinkome įvairių spalvų ir dydžių „rieduliukais“ vadinamų Lietuvos akmenų, kiekvienas stengiamės rasti vis originalesnę formą. Surinktas medžiagas žadame panaudoti kūrybiniuose darbuose, kurdami mokyklos aplinką.
Labai įdomi buvo ir istorijos sesija. Jos tikslas – sužinoti, kaip ir kuo žaidė vaikai XIX amžiuje, kaip, kintant technologijoms, keitėsi žaislų ir žaidimų samprata. Aplankėme Vilniaus Nacionalinį muziejų. Gidė papasakojo senųjų žaislų istoriją. Apžiūrėjome, kaip ir iš ko pagaminti žaislai. Turėjome retą galimybę pažaisti mūsų protėvių pagamintais žaislais.
Vėliau užkopėme į Trijų kryžių kalną, pasigrožėjome Vilniumi iš paukščio skrydžio, nusileidome į Sereikiškių parką pažiūrėti, kokie ten yra lankytojams paruošti žaidimai.
Vėliau – ilgas kelias senamiesčiu, kurio tikslas – stalo žaidimų centras „Rikis“. Sunku įsivaizduoti, kokia gausybė yra stalo žaidimų. Vienus žaidimus žaisdami lavinome atmintį ir pasakotojo įgūdžius. Kitų žaidimų metu buvo reikalinga greita orientacija. Taip pat galėjome būti piratai, mafijos nariai. Daug emocijų, tikslumo ir mąstymo prireikė dalinant lobius ir šalinant konkurentus, kuriant savo miestus ir bandant išlikti magijos pasaulyje. Visų žinių, gautų žaidimų centre, prireiks kuriant žaidimų erdvę savoje mokykloje.
Dalyvavimas projekte subūrė mus bendram tikslui – kurti ir tobulėti, domėtis mus supančia aplinka. Suvokėme, kad geografijos žinios svarbios ne tik pamokoje, bet ir realiame gyvenime. Dirbdami grupėmis tapome draugiškesni ir, aišku, nebijantys prisiimti atsakomybę.
Projekto „Kūrybinės partnerystės“ dalyviai
no images were found
2014 m. balandžio 24 d. mūsų mokykloje įvyko jau paskutinis, penktasis, susitikimas pagal Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM) projektą. Šį kartą mokykloje lankėsi trys jauni, kūrybingi ir veržlūs architektai: Margarita Kaučikaitė, Aurelija Slapikaitė – Jurkonė ir Rolandas Palekas.
Po trumpo mokyklos direktorės Onos Valančienės sveikinimo žodžio ir svečių prisistatymo architektas Rolandas Palekas supažindino mokinius su erdvės sąvoka. Dažnai girdime šį žodį, tik ar visada žinome, ką jis reiškia aplinkoje. Pasirodo, kad erdvė gali būti ir aikštė, ir gatvė, ir kiemas, ir netgi upės krantinė. Tik ar visos erdvės yra patrauklios mums, žmonėms. Ir kodėl kartais aikštė, kurią kuriant buvo panaudotos brangios medžiagos, architektūriniai sprendimai, kartais yra tuščia ir bedvasė? Tuo tarpu ta, į kurios kūrimą nebuvo daug investuota, pritraukia daug žmonių, joje vyksta įvairūs renginiai.
Į šį klausimą ir pabandė atsakyti mūsų mokiniai, dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse ir, svečių pagalba, mėgindami panaudoti mūsų mokyklos erdves įvairioms veikloms. Pasiskirstę į tris grupes ir vedami svečių, mokiniai bandė įsivaizduoti, ką įdomaus būtų galima nuveikti mokyklos fojė bei mokyklos kieme. Kiekviena grupė turėjo net po keletą idėjų. Pirmoji grupė, kuriai vadovavo M. Kaučikaitė, sugalvojo, kad visai neblogai būtų mokyklos fojė pažaisti futbolą, tik, žinoma, aptarus taisykles bei kiek paimprovizavus su žaidėjais, pvz., pasisodinus savo draugą ant pečių. Antrajai grupei ir jos vadovui R. Palekui pasirodė labai jau nepatraukli ir tuščia pastato, esančio šalia mokyklos, siena. Ši grupė sugalvojo, kad ant minėtos sienos galima rengti įvairias mokinių darbų parodas ar kaip kitaip išnaudoti tą erdvę, kad ir įvairiems žaidimams. Na, o trečioji grupė su savo vadove A. Slapikaite – Jurkone pakvietė visus į pievelę po medžiais paimprovizuoti. Trys mokiniai parodė, kaip galima pavaizduoti mikrobangų krosnelę, dramblį ar net patį Džeimsą Bondą. Buvo smagu.
Mokiniai, dalyvaudami šiose improvizacijose, pastebėjo, kad daug ir įdomios veiklos galima sugalvoti vos ne visose mokyklos erdvėse, reikia tik noro ir šiek tiek fantazijos. O už puikias idėjas bei gerai praleistą laiką norime padėkoti mūsų svečiams.
Jūratė Balukevičienė
no images were found
Krašto apsaugos ministerija bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja kasmetinį Lietuvos mokinių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“. Šiemet tai jau 19-asis konkursas, jis skiriamas Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) 10-mečiui.
Konkurso finale, kuris vyks 2014 m. balandžio 24 d., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, dalyvaus 12 klasės mokinys Valentinas Čiesiūnas. Jį paruošė mokytoja Daiva Taučiuvienė.
Balandžio 25 d. Neringoje, Nidos gyvenvietėje, Neringos meno mokykloje (Pamario g. 4, Neringa) prasidės XX jubiliejinės Lietuvos mokinių dailės olimpiados šalies etapas.
Šių metų Olimpiados darbų tema – „Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas.“
Olimpiadoje, vyksiančioje dvi dienas, dalyvaus 10 klasės mokinė Meda Makauskaitė. Jos mokytoja Birutė Juzėnienė.
Kaip ir kiti metų laikai, taip ir pavasaris ateidamas priberia pilnus laukus žibučių ir išeina, palikdamas visų veiduose šypsenas. Pavasaris….kiek gražių emocijų ir nuotaikų sukelia vis aukščiau ir aukščiau bekylanti saulė. Lyg iš žemės gelmių veržiasi nauja gyvybė beržuose. Sula – gyvenimo ir jaunystės eliksyras. Kiekvienu gurkšniu jauti kaip norisi gyventi ir džiaugtis. Pavasario laukia ir gamta, pumpurai tiesia savo galūnes link saulės sakydami „ Duokite gyvybės lapams bei žiedams“.
Žmogus taip pat laukia pavasario. Velykos – tai gamtos atbudimo ir linksmybių šventė. Mūsų protėviai tikėjo, kad atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės .
Ypatingai šios šventės laukia vaikai. Mokykloje ruošiamės iš pagrindų. Šiais metais gaminome kiaušinį . Netradicinis kiaušinis su lietuviškais simboliais. Jame puikuojasi mažesni kiaušiniai, kuriuos mokiniai piešė nuo pačio mažiausio mokinuko iki gražios jaunystės sulaukusio žmogaus.
Prieš pavasario šventę aplankėme Kernavės Kerniaus barą, kuriame penktokams buvo vedama „Kiaušinių marginimo“ edukacinė pamokėlė. Lietuviškais ornamentais vašku margino kiaušinukus, paskui minė mįsles. Daugiausia emocijų sukėlė kiaušinių ridenimas. Mokiniai išmoko kaip taisyklingai dažyti kiaušinius, o mokytojai – gražus laikas gėrėtis auklėtiniais.
Labai džiagiamės šia edukacine pamoka. Šiais metais turėsime galimybę mokinius supažindinti su įvairesne netradicine veikla. Mokykloje startuoja proejektas „ Mokyklos formulės pliusas- sveikata“. Projekto tikslas – drąsinti mokinius dalyviai įsijungti į bendrą veiklą, sužinoti apie profesijas, kurios žmogų daro laimingu ir sveiku. Tai mūsų pirma ekskursija pagal projektą, kuri paskatino mažuosius mokinius pamąstyti apie grožį bei bendravimo kultūrą.
Visiems pavasaris atneša tyrą svaiginantį džiaugsmą. Pakvips miškai , akį džiugins pievų žaluma, vieversys praneš apie naują gyvybę ….
no images were found
2014 m. balandžio 8 d. Širvintų rajono Gelvonų vidurinėje mokykloje įvyko ketvirtasis projekto Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM), VP1-2.2-ŠMM-10-V-02-005 susitikimas. Šį kartą mokykloje svečiavosi Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas Algimantas Aleksandravičius.
Susitikimas pradėtas mūsų mokyklos direktorės Onos Valančienės sveikinimo žodžiu. Direktorė pasidžiaugė sėkminga projekto veikla, taip pat tuo, jog mūsų mokyklos mokiniai turi galimybę susitikti su žymiais menininkais, su jais pabendrauti.
Po O. Valančienės įžanginės kalbos fotomenininkas pratęsė susitikimą su vyresnių klasių mokiniais. Paskaitos metu svečias kalbėjo apie tai, kaip gimsta meniška nuotrauka. „Būtina turėti idėją“, taip, rodydamas pirmąją nuotrauką, kalbą pradėjo A. Aleksandravičius. Fotomenininkas atkreipė dėmesį į tai, kad kartais užtenka detalės, kad būtų atpažintas žmogus. Taip pat pastebėjo, kad žinomus žmones įamžinti visada paprasčiau. Taip pat pasijuokė, kad sunku padaryti meniškas nuotraukas moterų, nes jos visada nori atrodyti gražios.
A. Aleksandravičius susitikimo metu kalbėjo ir apie šviesą, nuotaiką, kurie dažnai būna svarbūs fotografuojant. Pastebėjo, kad ne visada reikia įmantrių priemonių, kad būtų padaryta meniška nuotrauka. Kartais užtenka paprastos stalinės lempos. Pagal tai svečias fotografus skirsto į dvi rūšis: tuos, kurie kalba apie aparatūrą, ir tuos, kurie dirba iš širdies. A. Aleksandravičius atkreipė dėmesį, kad aparatūra – dar ne viskas.
100 personalinių parodų surengęs A. Aleksandravičius teigė, kad „menai yra mumyse, to neišmokysi“, kad niekada nevėlu imtis naujos veiklos. Menininkas, cituodamas S. Gedos žodžius, taip pat pabrėžė: „Jei nori sukurti kažką nekasdieniško, pasiskolink akis iš žvėries ar iš paukščio…“
Jurgita Striškienė
no images were found
Jau ne kartą „Širvintų krašto“ skaitytojai yra skaitę apie Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos mokytojų ir mokinių veiklą COMENIUS projekto metu. Šios veiklos koordinatorė – anglų kalbos mokytoja – metodininkė Jūratė Balukevičienė. Būtent šios mokytojos dėka anglų kalba mūsų mokykloje nėra koncentruota vien į teoriją. Išvykimas už Lietuvos ribų – puiki galimybė savo žinias taikyti praktiškai.
Kiekvienas išvykimas į užsienį prasideda namų darbų atlikimu. Šį kartą mokiniai juos taip pat turėjo atlikti: surinkti medžiagą, susijusią su nurodyta tema, ją susisteminti ir sukurti filmuką. Namų darbus atliko dešimtokės Meda Makauskaitė, Brigita Samušytė, Kristina Turkutė, Miglė Vaitonytė. Mokinėms talkino įvairių dalykų mokytojos: Jūratė Balukevičienė, Jurgita Striškienė, Birutė Juzėnienė, Daiva Taučiuvienė.
Atlikus namų darbus, galima buvo krautis lagaminus ir skristi į Vengriją, kurioje kovo 20 – 24 dienomis turėjome susitikti su tos šalies, taip pat Vokietijos, Ispanijos, Lenkijos, Kroatijos, Estijos atstovais. Vengrijoje mūsų laukė trys nuostabios ir malonių įspūdžių kupinos dienos. Mums pasisekė – visą apsilankymo laiką buvo nuostabus oras, neveltui Segedas, kuriame apsistojome, vadinamas Saulės miestu. Beje, Segedas – ketvirtas pagal dydį Vengrijos miestas.
Būtent vienoje iš Segedo mokyklų, Vašvari Pal ekonomikos mokykloje, ir įvyko šalių susitikimas. Projekto dalyviai buvo puikiai nusiteikę ir pasiruošę turiningai pirmos dienos programai. Ji pradėta koordinatorių susitikimu ir aptarimu būsimos veiklos. Kol atsakingi už Comenius projektą mokytojai dalyvavo pasitarime, likusieji mokiniai ir mokytojai laiko veltui taip pat neleido. Pastarieji, lydimi vengrų mokinių, galėjo apžiūrėti Segedo centrą ir atlikti paskirtas užduotis, susijusias su žymesniais šio miesto objektais. Beje, svarbu paminėti, kad mūsų mokinės iš visų grupių į pateiktus klausimus atsakė geriausiai.
Apžiūrėjusios miesto centrą, mokinės grįžo į mokyklą ir dalyvavo dviejose pamokose, kurias vedė vengrų mokytojai. Pamokų dalyvės pastebėjo, kad vengrų kalba yra sudėtinga ir ją išmokti būtų sunku. Kol mokiniai mokėsi, mokytojai taip pat apžiūrėjo Segedo centrą ir buvo gido supažindinti su žymesniais šio miesto objektais. Pirma dienos pusė buvo užbaigta sočiais pietumis.
Papietavę galėjome šiek tiek atsipūsti ir pažiūrėti, kaip sekėsi atlikti namų darbus kitoms šalims, kaip šių šalių kelias į nepriklausomybę atsispindėjo literatūroje, kine, muzikoje ir pan. Vakare visų laukė linksmoji dalis – Šokių namai, kuriuose galima buvo išmokti tipiškų vengrų šokių. Po šokių mokiniai išvažiavo į namus, kuriuose su šilta vakariene laukė vengrų šeimos, sutikusios apgyvendinti svečius iš įvairių šalių. Tuo tarpu mokytojai galėjo pasidalinti dienos įspūdžiais prie vakarienės stalo restorane.
Ankstyvą šeštadienio rytą vėl susirinkome mokyklos kieme. Iš čia patraukėme link autobuso, kuris nuvežė į Budapeštą – Vengrijos sostinę ir devintą pagal dydį Europos Sąjungos miestą. Šiame mieste pirmiausia aplankėme Teroro namus. Teroro namai – tai Vengrijos totalitarinių režimų nusikaltimų muziejus, kuriame eksponuojamos parodos apie fašizmą bei komunizmą XX-ojo amžiaus Vengrijoje. Taip pat šis muziejus skirtas atminti totalitarinių režimų aukas, kurios buvo tardytos, kankintos ar net nužudytos šiame pastate, mat jame anksčiau veikė kalėjimas. Teroro namuose vykstančios parodos kupinos sąryšių su nacistine Vokietija, Sovietų Sąjunga, o taip pat ir Vengrijos organizacijomis, propagavusiomis totalitaristinius režimus. Dalis ekspozicijos yra pastato rūsyje, kur galima išvysti autentiškus kankinimų kambarius – tokius, kuriuose būdavo palaužiami „politiniai eretikai“. Nors muziejuje eksponuojama medžiaga ir taip sukausto žmonių dėmesį, tačiau siekiant sustiprinti lankytojų įspūdžius, muziejuje sklinda dar ir specialiai kurta muzika.
Apžiūrėję muziejų galėjome pasigrožėti Budapešto centru, Dunojaus upe, žymesniais objektais. Vėliau apsilankėme Parlamento rūmuose. Didingi Parlamento rūmai buvo pastatyti XIX amžiuje (1884 – 1902 metais). Neogotikinio stiliaus pastatas pastatytas ant Dunojaus upės kranto, Pešto pusėje. Tai vienas seniausių pastatų Europoje, antras pagal dydį parlamento pastatas Europoje ir didžiausias statinys Vengrijoje. Objektą statė daugiau negu 1000 žmonių, interjerui buvo sunaudota daugiau negu 40 kilogramų aukso ir pusė milijono brangakmenių. Rūmuose yra daugiau nei 20 km laiptų, 691 kambarys, o elegantiškas pastato kupolas – net 69 metrų aukščio.
Pasigrožėję įspūdingais Parlamento rūmais, patraukėme link Žvejų bastiono, kuris gerai žinomas dėl galimybės apžvelgti miesto panoramą. Pastatas įsikūręs rytinėje Pilies kalno pusėje, šalimais Žvejų miestelio, kuriame viduramžiais žvejai pardavinėdavo savo laimikį. Žvejų bastionas yra sudarytas iš septynių bokštų – kiekvienas jų simbolizuoja vieną iš 7 magijarų genčių, atvykusių į Vengriją 896 metais. Šioje vietoje projekto dalyviai galėjo nusipirkti suvenyrų ir lauktuvių artimiesiems. Apsipirkę ir pasigrožėję miesto įdomybėmis, patraukėme atgal link Segedo.
Trečią dieną mokiniai praleido su juos priėmusiomis šeimomis. Atvykėliams šeimos pasiūlė įvairios veiklos. Mokiniai galėjo pasimėgauti vandens parko malonumais, pažaisti boulingą, aplankyti vandens bokštą bei pasivaikščioti tikrai gražaus miesto gatvėmis ir pasidžiaugti pavasarišku oru.
Kol mokiniai leido laisvalaikį su šeimomis, mes, mokytojai, aplankėme Nacionalinio paveldo parką Opustasere. Jame grožėjomės meno kūriniais, kuriuose tikrovė pereina į paveikslą. Šiame parke aplankėme ir įvairias sodybas (amatininkų, ūkininkų ir pan.), pamatėme, kaip anksčiau gyveno vengrų gentys, o atsidūrę šalia parko centre esančio malūno, pasijutome taip, lyg būtume Rumšiškėse. Kadangi apsilankymas parke labai išvargino, po pietų galėjome atsigaivinti Spa centre „Anna“.
Kad ir kaip gerai buvo praleistas laikas, tačiau atėjo metas krautis lagaminus ir vėl, tik šį kartą tam, kad grįžtume namo – į Lietuvą. Liūdna, bet kartu ir gera, nes atmintyje ilgai dar iškils malonūs prisiminimai apie Vengriją, jos Saulės miestą. Atrodė, kad liūdime ne tik mes, bet ir Vengrija, nes tą dieną, kai turėjo išvažiuoti, verkė dangus. Tikimės, kad ilgai liūdėti neteks, nes greitu laiku (šių metų gegužės pabaigoje) susitiksime Estijoje.
Jurgita Striškienė
Comenius projekto dalyvė
no images were found
„Vėl saulelė atkopdama budino visą svietą ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokėsi“.
Kristijonas Donelaitis
Kovo 20 dieną visus Gelvonų vidurinės mokyklos mokinius bei mokytojus kviečiau paminėti Žemės dieną. Akcentavau, jog šią dieną prasideda astronominis pavasaris, kai diena susilygina su naktimi. Būtent šią dieną aplinkosaugininkai būna aktyvesni akcijose, žmonės skatinami labiau prižiūrėti gamtą, politikai atkreipia dėmesį apie gamtos išsaugojimo įstatymus, mokyklose Žemės dieną paminime įvairiais renginiais.
Žemė – tai planeta, kurioje gyvena žmonės. „Žemėje gyven(o) žmogus“ pasirinkau todėl, kad būtent žmogus turi draugauti su gamta, jai padėti klestėti. Įvairios stichijos , griaunančios žmogaus patogų gyvenimą, kyla ne iš bet kur, o iš žmogaus rankos sukeltų padarinių. Mokytoja J. Garnienė su 9-okėmis pagamino stilizuotą Žemės gaublį. Įvairiomis spalvomis merginos pavaizdavo Žemės grožį ir tobulumą.
Pagrindinis pavasario darbas – iškelti inkilus. Kas jei ne žmogus sutiks grįžtančius paukščius ir svetingai juos priims. Mokytojas K. Stankevičius su mokiniais iškėlė 20 inkilų, kuriuose tuoktuves galės švęsti plunksnuočiai.
Tiriamoji veikla – pagrindinis dalykas, kai mokiniai susipažįsta su aplinka. 11-os klasės merginos atliko tyrimus su augalais. Kelias savaites atlikusios eksperimentus, merginos skaidrėse pateikė išvadas apie augalų vegetacijos ypatumus. Nuotaikingas filmukas apie tabako žalą jaunam organizmui, rūkorius nuteikė pesimistiškai. Manau, jie susimąstė kiek žavių gyvenimo akimirkų praranda sutraukę po cigaretę.
Pagal galimybes dalyvaujame konkursuose. 5-kai dalyvaus nuostabiame konkurse „Mūsų žalioji palangė“. Kodėl ji nuostabi? O todėl, kad čia galima pateikti savo auginamų gėlių kolekcijas, o gal net sukurti įdomius personažus. Mes taip ir padarėme. Daiginome pipirmėtės sėklas vazonėliuose, ne bet kokiuose, o stilizuotuose.
O kaip praktika be teorijos? Galimybę patikrinti biologines žinias olimpiadoje gali 9 – 12 klasės mokiniai. Šią dieną mūsų mokykloje vyko gamtos olimpiada 5-6 klasėms ir biologijos olimpiada 7-8 klasėms. Norėčiau pasidžiaugti kartu su tėveliais 5-oko D.Jakšto sumanumu, 6-okė G.Vindašiūtė stebina savo idėjomis visus mokytojus, 7-okė G.Martikonytė kruopšti, tikslingai besimokanti, o 8-okas L. Valavičius, nors ir judrus vaikinas, tačiau biologines žinias parodė puikiai. 11-12 klasių merginos per technologijų pamokas iš molio gamino suvenyrus. Simboliški, Žemės dieną atspindintys, suvenyrai puikavosi olimpiados nugalėtojų rankose.
Kartu mes tikrai galime viską. Mokiniai dalyvavo apklausoje, kurioje rinko nominantus. Pirmoji nominacija „Mūsų mokyklos protinguolis“. Mokiniai labai atsakingai rinko ir dideliu šuoliu į priekį išrinko 12-os klasės mokinę L.Rutkauskaitę. Laura, tu tikras pavyzdys mūsų mokykloje, džiaugiamės už tave. „Mūsų mokyklos linksmuolis“ – R. Čereška. Ko jau ko, bet šypsenos jam pavydi visi. Sudėtingiausia nominacija „Mokyklos atsakingiausi“ vienbalsiai išrinktos direktorė bei direktorės pavaduotoja. Apdovanojome savomis rankomis gamintais suvenyrais.
O ar mokiniai suvokia kokioje Žemėje gyvena ? 9-12 klasės dalyvavo viktorinoje „Žmogaus būtis Žemėje“. Intelekto, mąstymo viktorinoje galėjo atsiskleisti visi. Pramogos, gamtosauga, žinios, ekologija, maistas- viskas susiję su Žemės teikiamomis gėrybėmis bei žmogumi.
Veiklos tiek daug, jo per vieną diena nesuspėjome atlikti. Jei švęsti tai švęsti. Penktadienį mokytojas K.Stankevičius visas klases patikrino civilinės saugos varžybose. Na kas ten žino, gal Žemė sugalvos pasijuokti iš žmogaus. Patikėkite, dujokaukę užsidėti nori kiekvienas, bent pabandyti koks jausmas, o gal kvėpuoti negalėsi, o gal akys atrodys dailiau, pro dujokaukės akinius.
Mokykla- čia mokomės visi , dirbame, sprendžiame sudėtingas problemas, žaidžiame. Mes Žemės vaikai, o vaikai gimsta iš stebuklų susiliejimo, kurie prisiliečia prie Žemės. Vadinasi, kurkime stebuklus ir didžiuokimės, kad mes dar gyvename Žemėje.
Biologijos mokytoja metodininkė Sondra Bartulienė
no images were found
Su nekantrumu laukėme antrosios „Kūrybinių partnerysčių“ sesijos. Pirmadienį, 2014 m. kovo 10 d., į mokyklą atsinešėme medetkų, dilgėlių, riešutų kevalų. Bandėme praėjusioje sesijoje įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Su chemijos mokytoja J. Garniene dažėme medžiagas. Pavyko: skiautelės nusidažė žaliai, geltonai ir rudai.
Vėliau išvykome į Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetą. Buvo truputį baugu. Chemija – sudėtingas mokslas, o mes tokioje rimtoje įstaigoje.
Auditorijoje lektorė I. Čerčikienė mums papasakojo apie neorganinius pigmentus, o lektorė D. Židonytė – apie organinius pigmentus. Vėliau buvo dar įdomiau. Į mėgintuvėlius supilstyti bespalviai skysčiai staiga virto įvairiausių spalvų gama. Sužinojau, kad spalvas suteikia jonai: geležies jonai nuspalvina raudonai, geltonai, rudai, juodai, kalcio – baltai, vario – žaliai, sieros – raudonai ir geltonai…
Šie pigmentai pasižymi didelio intensyvumo ir grynumo spalvomis, labai atsparūs chemiškai ir termiškai, buvo pritaikyti arba specialiai pagaminti stiklo, keraminių glazūrų ir porceliano puošybai.
Ne tik žiūrėjome ir stebėjomės chemijos galimybėmis, bet ir patys sintetinome dažus. Truputis žinių ir mūsų rankose vyko tikri stebuklai.
Įsitikinome, chemija sunkus, tačiau labai įdomus mokslas.
Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos 8 klasės mokinė
Monika Grygelevičiūtė
no images were found
2014 m. kovo 10 d. Širvintų rajono Gelvonų vidurinėje mokykloje mokiniams skaityta paskaita „Mobilusis ryšys: apginkime savo teises!“ ši paskaita skirta Pasaulinei vartotojų dienai paminėti.
Pasaulinė vartotojų diena minima kovo 15 dieną. Šią dieną vartotojų gynimo organizacijos visame pasaulyje organizuoja renginius, kuriais siekiama informuoti vartotojus apie jų teises ir jų gynimo būdus; atkreipti žiniasklaidos dėmesį į vartotojų teisių pažeidimus; paskatinti visuomenę aktyviai įsitraukti į vartotojus ginančių organizacijų veiklą.
Paskaitą skaitė Lietuvos vartotojų instituto komunikacijos specialistas Tomas Taškauskas. Jis savo pranešime kalbėjo mobilųjį ryšį ir tai, ką nutyli reklamos, mobiliojo ryšio vartotojų teisių žinojimo svarbą. Po šio specialisto kalbos mokiniai atliko savarankišką užduotį.
Vėliau apie mobiliojo ryšio paslaugų sutartis ir apie tai, ką turėtų žinoti vartotojas, kalbėjo Irina Martinkevič – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistė. Mokiniai sužinojo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį sudarant mobiliojo ryšio paslaugų sutartį, buvo supažindinti su svarbiausiomis vartotojų teisėmis ir dažniausiai pasitaikančiais jų pažeidimais.
Paskaitos pabaigoje projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą“ koordinatorė Eglė Pieslikaitė organizavo žaidimą, kuriame buvo įtvirtintos moksleivių žinios apie vartotojų teises.
Jurgita Striškienė
|
|
